Marijampolės baptistų bažnyčios pastorius Pranas Bielevičius:

Žinoti yra labai svarbu, bet pats žinojimas neatneša tų rezultatų, kokie būna tuomet, kai mes paklūstame. Kuo dažniau skaitau Bibliją, pastebiu štai ką: tikintis nuo netikinčio skiriasi tuo, kad jis turi galimybę rinktis, nes yra laisvas. Neseniai vėl skaičiau „Jobo knygą“. Jobas sako: „Aš pasirinkau nedaryti to, kas Dievui nepatinka“. „Laiško Romiečiams“ 6 skyriuje apaštalas Paulius ragina mus laikyti save mirusiais nuodėmei. Kodėl? Dievo akivaizdoje mes esame visiškai išlaisvinti. O ką dažnai sakome mes?  „Aš negaliu. Aš nepajėgus. Aš neįstengsiu vieno ar kito darbo atlikti, atsisakyti nuodėmingų poelgių.“ Taip iki tol, kol nepažinome Kristaus, mes nebuvome pajėgūs atsisakyti nuodėmės, įveikti ją, todėl negalėjo būti kitaip ir buvome priklausomi nuo nuodėmės.

Jeigu aš šiandieną norėčiau atsiskirti nuo savo žmonos, tai Dievo akyse, kol ji gyva, to negalėčiau padaryti. Labai gaila, bet realiame gyvenime žmonės į tai nekreipia dėmesio ir sutrauko tuos ryšius. Iš tikrųjų tai nėra problemos sprendimas, nes ta problema iššaukia kitas problemas.

Mes daug kalbame apie tikėjimą ir sakome, kad svarbu yra tikėti. Dievas nori, kad mes sąmoningai Jam pasišvęstume. Dievas Rašte mums vis primena įvairias tiesas. Kai žmogus yra laisvas, tai jis laisvas vieną ar kitą daryti arba nedaryti. Jis gali ką nori daryti. Šiandieną mes esame laisvi žmonės, o prieš šimtą metų ar du šimtus metų būtume priklausomi nuo šeimininko. Tuo laiku gyvenę žmonės net negalėjo atsikelti kada norėjo. Šeimininkas norėjo iš tarno išspausti kuo daugiau naudos.

Kol mes nepažinome Kristaus, nuodėmė buvo tas šeimininkas, kuris pradžioje mus glostė, o vėliau užvaldė.

Dabar esame laisvi ir galime rinktis. Visos permainos mūsų gyvenime prasideda ne mūsų rankose, bet protuose. Pasirinkime teisingai, laikykimės Dievo žodžio tiesų. Tuomet kai ateina sunkumai, vargas, tai mums padeda išstovėti.

Mato 7,24-27 „Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. ²⁵ Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos. ²⁶ Kas klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į paiką žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio. ²⁷ Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus.“

Jėzus šiais žodžiais baigė Kalno pamokslą.

Štai kas atsitinka, kai žmonės neklauso Dievo. Pažįstu vyrą, kuris buvo susituokęs. Po kurio laiko išsiskyrė, susituokė antrą kartą. Jis sakė: „Aš labai myliu savo žmoną.“ Atsakiau: „Aš įtariu, kad tu šioje santuokoje gyvensi labai trumpai, nes vadovaujiesi ne tuo, kas Dievui priimtina. Tu turėjai grįžti pas savo pirmą žmoną, jei norėjai turėti šeimą. Po pusės metų sutikau pažįstamą ir klausiu: „Kaip tas vyriškis, kuris susituokė antrą kartą, gyvena?“ Pažįstamas sakė, kad jis antrą žmoną pametė, o gyvena su trečia. Jis tiesiog neišmoko pamokų.

24 eil. kalbama apie išmintingą žmogų. Tai reiškia, kad jis turimas žinias pritaiko praktikoje, kad yra pastabus, atidus žmogus. Jis sutelkia dėmesį į tai, kas yra svarbiausia, į tai, kas norima pasakyti.

25 eil. kalbama „prapliupo liūtys“. Ar daug upių yra Izraelyje“ Vienintelė upė yra Jordanas. Visos kitos atsiranda tik tuomet, kai prapliumpa liūtys.

Pamąstykime apie savo gyvenimą. Kada esame išbandomi? Manau, kad tuomet, kai atsitinka kažkas sudėtingo, kai atsiranda sunkumai. Ką pasirinksime? Ar murmėsime? Ar nusižeminsime? Ar nepripažinsime savo kaltės?

24 eil. kalbama apie išmintingą žmogų.

„Patarlių knygoje“ daug kalbama apie išmintingą žmogų. Joje sakoma, kad namai statomi išmintimi.

Reikia statyti namą ant uolos. Kas yra uola? – Kristus. Tuomet, kai savo gyvenimą statome ant šios uolos, turime stiprybės atlaikyti sunkumus, turime tikrą viltį. Jis gali duoti tai, ko niekas kitas duoti negali.

Paskutiniu metu, kai įpuolu į neviltį, sakau: „Dieve, po mano kojomis smėlis, o ne Tu.“ Ne veltui Raštas sako: „Prakeiktas tas, kuris pasitiki žmogumi“. Nesakau, kad reikia žmonėmis nepasitikėti. Ne. Nereikėtų visas savo viltis sudėti į žmones. Dažnai praradę artimą asmenį, žmonės pyksta. Jie sako: „Kaip Dievas leido, kad likčiau našlaičiu? Kaip Dievas leido prarasti žmoną, kurią labai mylėjau. Kaip galėjo Dievas leisti mano gyvenome įvykti vienam ar kitam įvykiui? Tai rodo, kad asmuo visas viltis buvo sudėjęs ne į Dievą, bet į žmones. Žmonės nėra amžini ir tobuli.

24 eil. rašoma: „kiekvienas, kuris klauso.“ Esame raginami nuspręsti, kad tai, ką Dievas sako, yra vertybė.

Tai padaryti nėra paprasta. Kuris iš mūsų, gavęs atlyginimą, padalina jį į septynias dalis. Toks yra ne mano patarimas, bet patarimas iš Šventojo Rašto. Pastoviai reikia atidėti vieną dalį, taupyti. Ne veltui „Laiško romiečiams“ pabaigoje sakoma: „Negyvenkite savo malonumui“.

Kuo krikščionybė skiriasi nuo buvusio mūsų gyvenimo? Kol nepažįstame Dievo, mes visą dėmesį sutelkiame į tai, kad patirtume įvairius malonumus. Pats malonumas nėra problema, bet tikslas – gyventi dėl malonumų yra problema. Štai kodėl daug žmonių savo gyvenimą sužlugdo dėl siekių, kurių jie negali pasiekti.

Kiek daug žmonių yra prasiskolinusių, bankrutavusių vien todėl, kad jie nemoka tvarkyti savo finansų. Daug šeimų išsiskiria vien dėl pinigų. Barasi, ginčijasi. O kokia to priežastis? Neklauso Dievo, o klauso savęs.

Ką mes turėtume daryti? Sakyti Dievui: „Aš neturiu jėgų pasielgti taip, kaip Tu mokai, bet to noriu. Padėk tai pasiekti. Pasirenku Tavo vertybes.“

Apaštalas Paulius rašė: „Aš viską galiu Tame, kuris mane stiprina“. Jis kalbėjo apie Kristų.

Krikščionys dažnai turi tokių iliuzijų. Jie sako: „Jeigu dievotai gyvensiu, tai viskas mano gyvenime bus gerai.“ Bet iš Rašto matome, kad tiek tikintys, tiek netikintys patiria tuos pačius sunkumus. Tiek vieni, tiek kiti yra gyvenimo išbandomi. Romiečiams 5 skyriuje skaitome: „Mes taip pat džiaugiamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas ugdo ištvermę, ištvermė – patirtį, patirtis – viltį.“

Vienas konsultantas nuolat sulaukdavo iš tikinčiųjų tokio klausimo: „Kodėl Dievas leido, kad mano gyvenime atsitiktų nelaimė?“ Jis atsakydavo labai paprastai: „Žmogau, kas tu toks esi, kad drįsti Visagaliui Dievui priekaištauti? Tu esi nusidėjėlis ir tik Dievo malonės dėka esi išteisintas.

Mes susikuriame iliuziją, kad turėtume nuostabiai gyventi. Rašte sakoma, kad dievoto gyvenimo vaisiai yra nuostabūs, bet tai nereiškia, kad kasdieniniame gyvenime mes nepatirsime nusivylimų, išdavysčių, kartėlio, nepasitikėjimo, baimės. Mes visa tai patiriame ir galime susidurti su sunkumais, kurių nepajėgsime įveikti.

Jeigu mes pastatysime savo gyvenimą ant Kristaus – nesužlugsime. Štai kodėl reikia priimti Jo vertybes, Jo tiesas. Kai ateis sunkumų metas, mes nepanikuosime ir išlikime ramūs.

Mes galime būti kvaili, kai netinkamai pasirenkame. Nestatykime savo gyvenimo ant smėlio. Mes galime labai daug pasiekti, remdamiesi savo jėgomis, savo vertybėmis, bet, nesiremdami Kristaus vertybėmis, to greitai galime netekti. Dažnai pasitaiko atvejų, kai žmonės, ištikus bėdai, tiesiog pabėga, nes jie nežino, kaip reikėtų pasielgti, neturi į ką atsiremti. Izaijo 40,28-31 „Nagi, ar nežinai, ar nesi girdėjęs? VIEŠPATS ­ amžinasis Dievas, visų žemės šalių kūrėjas. Jis nepailsta, nepavargsta; jo išmintis neištiriama. Nuvargusiam jis duoda jėgų, bejėgiui atšviežina gyvastį. Net jaunuoliai pailsta ir pavargsta, vaikinai klupte klumpa, bet tie, kurie pasitiki VIEŠPAČIU, atgaus jėgas, pakils tarsi erelių sparnais, ir nepavargs bėgdami, nepails eidami.“

Kristus kviečia mus Kalno pamokslą padaryti savo vertybėmis, o ne tik paskaityti.

Dažnai tikintieji klausia vienas kito: „Ką tu manai šiuo klausimu?“ Reikėtų klausti: „Ką Kristus mano šiuo klausimu?“ Išsiaiškinkime, ką Jis mano, ir būtent taip pasielkime. Tuomet nenukentėsime. Jėzus ragina mus nebūti kvailiais. Kas nori būti kvailiu? Nė vienas. Neužtenka lankyti bažnyčią. Reikalingi artimi santykiai su Jėzumi. Jis mus myli ir nenori, kad mums būtų blogai. Jis nori, kad ir varguose mes patirtume ramybę, paguodą.

Mes galime rinktis: klausyti Jėzaus arba neklausyti. Pasirinkime Jo klausyti ir nebūsime kvailiai, statantys namą ant smėlio.

2014-07-20, Marijampolė