Dievo galybė Spausdinti
Pamokslai - Svečių pamokslai
Trečiadienis, 29 Vasaris 2012 16:10

Mindaugas Dikšaitis: Šiandien trumpai apžvelgsime Izaijo 40 skyrių ir pasižiūrėsime, ką galime pasimokyti.

Izaijo 40,1-2: „Guoskite, guoskite mano tautą, - sako jūsų Dievas. – Kalbėkite paguodą Jeruzalei, praneškite jai, kad jos kovos pasibaigė, nusikaltimas atleistas. Ji gavo iš Viešpaties dvigubai už savo nuodėmes“.

Kaip dažnai mums reikia paguodos. Kodėl tuo metu Izraelio tautai reikėjo paguodos? Todėl, kad dėl nepaklusnumo, dėl nuodėmių, Dievas skaudžiai baudė šitą tautą. Išvedė juos į tremtį, kur daug žmonių žuvo. Izraelitai buvo labai nusiminę. Jie galvojo, kad Dievas juos apleido, kad niekuomet nesugrąžins į savą kraštą, kad gal Dievo pažadai ir nebeišsipildys. Praėjo daug metų ir Dievas per pranašą Izaiją siunčia paguodos žodžius.

2 eilutėje randame tokius žodžius: „Jos nusikaltimas atleistas.“ Kai žmogus nusikalsta, bet jam atleidžiama, tuomet jis būna paguostas. Kai mes klaidžiojame nuodėmėse, Dievas mus nubaudžia, bet po to paguodžia.

2 eilutės pabaiga kalba apie tai, jog tauta gavo iš Viešpaties dvigubai už savo nuodėmes. Įdomi Rašto vieta, nes aš prisimenu kitas, kuriose sakoma, kad Dievas žmonių nebaudžia tiek, kiek jie nusipelnė. O čia net dvigubai.

Skaičiau vieno pamokslininko šios eilutės aiškinimą. Štai kaip jis paaiškino: paimame popieriaus lapą ir sulenkiame. Jis bus dvigubas. Vienoje pusėje surašomi nusikaltimai, o kitoje pusėje, kas už tai bus: kentėsi, būsi nubausta. Bausmė uždengia nusikaltimą. 2 eil. ir rašo, kad „nusikaltimas atleistas“. Dabar yra laikas paguodai.

Prisiminkime, kad ir mūsų nuodėmės gali būti surašytos popieriaus lape. Kas sumokėjo už mūsų nuodėmes? Kristus sumokėjo pilną kainą už mūsų nusikaltimus ir nuodėmes. Ant kryžiaus Jis pasakė: „Atlikta.“

Izaijo knyga daug apie tai rašo, kad Jėzus Kristus nešė mūsų kaltes ir negalias.

Izaijo 40,3-4: „Dykumoje šaukiančiojo balsas: „Paruoškite kelią Viešpačiui, tiesų darykite Jam vieškelį dykumoje. Slėnius užpilkite, kalnus ir kalvas pažeminkite, kas kreiva, ištiesinkite, kas nelygu, išlyginkite.“

Kalba apie Joną Krikštytoją, kuris ragino žmones paruošti Viešpačiui Jėzui Kristui kelią.

Ar paruošiant kelią reikia įdėti daug darbo? Labai daug. Kai žmonės prie savo namo nori pagerinti kelią, tai jie ruošia jį dėl savęs, kad būtų patogu vaikščioti ar važiuoti. Dar ir dėl kitų, kurie pas juos atvyks.

3 eil. sakoma, kad žmonės ne sau kelią ruoštų, bet Viešpačiui.

Jeigu į Marijampolę atvažiuotų kitos šalies prezidentas, įsivaizduokite, kad atvyktų ne į Vilnių, bet pas jus, kas mieste būtų daroma? Dažomi namai, švarinamos gatvės, kuriomis jis važiuos. Juk nerodysi garbingam svečiui šiukšlyno.

3-4 eil. ragina ne tik dėl vaizdo ruošti kelią, bet pilnai ruošti.

Ir kaip šios pranašystės išsipildymas: „Atgailaukite. Pakeiskite savo kelius.“

Pasižiūrėkime, kaip tą kelią reikia ruošti? Tai yra sunkus darbas. Senesni keliai būdavo labai vingiuoti. Kada tiesiami nauji keliai, jie daromi tiesūs. Tai labai brangiai kainuoja.

Ar esate kada girdėję, kad slėnius užpiltų? Kad kalvas sumažintų?

Viešpats ragina mus įdėti labai daug darbo, kad galėtume ateiti Jo akivaizdon ir pasakyti: „Išsitiesinau visus savo kelius.“ Ar verta daryti šį darbą?

Izaijo 40,5: „Viešpaties šlovė bus apreikšta, visi kūnai tai matys, nes Viešpats, taip kalbėjo“.

Ar norite pamatyti Viešpaties šlovę? Daugelis sako: „Nieko aš nejaučiu, noriu pamatyti Viešpaties šlovę, noriu, kad Dievas mano gyvenime būtų realus, man nesiseka.“

Jeigu to nori, tai turi paruošti Dievui kelią. Tik tada tu pamatysi Jo šlovę. Tada Dievas tavo gyvenime bus tikras. Ką daro pasaulis? Jis nori išstumti Kristų iš jūsų gyvenimo, kad tik Jo nebūtų.

Pavyzdys: Kalėdos anglų kalba „Christmas”, reiškia - „Kristaus šventė“. Amerikiečiai nori pakeisti į „Xmas“, „X“ yra niekas. Švenčiama „X“ šventė, kad tik nebūtų paminėtas Kristus. Jis išstumiamas.

Izaijo 40 skyriuje ką tik skaitėme, kad paruoštume Jam kelią. Ir Jis ateis į jūsų širdį, į jūsų gyvenimą.

Dar vienas amerikietiškas pavyzdys: ar žinote, kaip vadinama eglutė? "Christmas tree” - „Kristaus šventės medis". Aš nežinau, kodėl jie taip pavadino. Tai labai piktina kai kuriuos žmonės. Jie pasiūlė pavadinti „Holiday tree” - „Atostogų medis“.

Kai atėjo Jonas Krikštytojas, jis labai drąsiai paaiškino, ką reiškia nutiesti Viešpačiui kelią. Jis kalbėjo apie atgailą. Nereikia sumažinti kalvas ar kalnus, ar užpilti slėnius, bet reikalinga atgaila.

Izaijo 40,5 eil. pasakyta: „Visi kūnai tai matys.“ Jonas sakė: „Mes regėjome Jo šlovę.“

Izaijo 40,6-8: „Balsas tarė: „Šauk!“ Aš klausiu: „Ką šaukti?“ – „Kiekvienas kūnas yra žolė, visas jo grožis yra lyg lauko gėlės žiedas. Kai Viešpats pūsteli, žolė nuvysta ir žiedas nukrinta. Taip ir tauta yra žolė. Žolė nuvysta, žiedas nukrinta, bet mūsų Dievo žodis išlieka per amžius“.

Čia sakoma, kad kiekvienas kūnas yra tarsi žolė. Kokia tai žinia? Kad visi mirsim. Ar ši žinia maloni? Ne. Sakoma: „Šauk!“ Pranašas Izaijas turi šaukti, kad visi žmonės kada nors mirs. Gal po dešimties metų, gal kai kurie po dvidešimties metų.

Izaijo 40,9: „Pakilk į aukštą kalną, geros žinios nešėjau Sione! Pakelk galingai balsą, geros žinios nešėja Jeruzale! Pakelk balsą, nebijok! Sakyk Judo miestams: „Štai jūsų Dievas!

Izaijas praneša ne tik blogą žinią, bet ir gerą. Dievo planas mums, kad mes taptume Jo skelbėjais: „Štai Dievo išgelbėjimo planas“. Štai Avinėlis, kuris paėmė tavo nuodėmę. Atgailauk ir tikėk. Ir tu būsi išgelbėtas.“

Izaijo 40,10-11: „Viešpats Dievas ateina su galia, Jo ranka valdo visa. Jo atpildas yra su Juo ir Jo darbas priešais Jį. Jis ganys savo bandą kaip piemuo, surankios avinėlius, juos neš prie krūtinės, o avis su jaunikliais vedžios švelniai.“

Čia kalba apie mus. Jūs šiandien girdėjote Antano priminimą, kad Viešpats yra gerasis Ganytojas. Šiose eilutėse taip pat apie tai rašoma.

Kaip Jis ganys savo bandą? Jis neš prie krūtinės. Jam nesvarbu, kad avys purvinos. O avis su jaunikliais Viešpats ne su lazda vedžios, bet švelniai. Tai yra nuostabūs paguodos žodžiai mums, nors jie buvo pasakyti Izraelio tautai.

Su kuo jūs galite palyginti Dievą?

Izaijo 40,12: „Kas išsėmė vandenis sauja ir išmatavo dangų sprindžiais? Kas žemės dulkes saiku seikėjo, pasvėrė kalnus ir kalvas svarstyklėmis?

Žemėje labai daug vandens. Ar gali žmonės jį išsemti? Ne. O kaip Dievas skaičiuoja vandenį? Saujom. Astronomai atstumus skaičiuoja šviesmečiais. Kokį šviesa atstumą nueina per metus? Šviesos greitis per sekundę apie 300 000 km. Tokiu greičiu per sekundę galima apskrieti aplink Žemės rutulį 7 kartus. Per 8 sekundes galima pasiekti Saulę. Tai yra nesuvokiami skaičiai. Kaip dangų Dievas skaičiuoja? Sprindžiais. Jam tai yra paprasta. Jis yra didis ir galingas Dievas. Jis pats visa tai sukūrė. Dievas žino kiekvieną dalyką.

Dar vienas klausimas: „Kas žino, kiek žemėje yra dulkių? Niekas nė nebandė jų suskaičiuoti. Internete radau tokį sakinį: „Dabar žemėje yra dvigubai daugiau dulkių nei prieš šimtą metų.“ Jų neįmanoma suskaičiuoti. Dievas saiku dulkes skaičiuoja. Dievas žino, kiek sveria kalvos ir kalnai. Jis pasveria svarstyklėmis.

Izaijo 40,13: „Kas nukreipė Viešpaties Dvasią ir buvo Jo patarėjas?“

Dievas yra Kūrėjas. Niekas Jam nepatarė.

Izaijo 40,14-15: „Kas davė Jam patarimą, kas mokė Jį teisingumo ir pažinimo, kas parodė Jam supratimo kelią? Tautos yra kaip lašas kibire, kaip grūdelis svarstyklėse. Jam salos lyg dulkės.

Kai tautos išsiplečia, visi jas stebi. Ir mūsų dienomis šalių prezidentai stebi, kas kiek turi ginklų, visi skaičiuoja, visi bijo. Iš istorijos žinome, kiek žalos padarė tautos, kurios prieš kitas sukilo.

O kas Dievo akyse yra tautos? Lašas kibire. Ar daug lašų yra kibire? Jei vienas iškristų, tai ar jūs pastebėsite? Ne.

Dievui salos kaip dulkės. Jis pabėrė tas salas ir jos atsirado.

Izaijo 40,16-17: „Libano kedrų neužtektų ugniai kūrenti, gyvulių nepakaktų Jo deginimo aukai. Visos tautos Jo akivaizdoje bevertės, jos vertinamos mažiau už nieką ir tuštybę.“ 16 eil. kalba apie Dievo garbinimą. Tautos vertinamos mažiau už nieką.

Izaijo 40,18: „Su kuo tad palyginsite Dievą? Į ką panašų darysite Jo atvaizdą?

Raginimas nedaryti Dievo atvaizdų. Apaštalas Paulius sako, kad kiekvienas apie Dievą gali žinoti, kiekvienam atskleista. Kaip? Protu per kūriniją ir sąžinę žmogaus viduje. Kiekvienas žmogus turėtų suprasti, kad štai yra Kūrėjas, kuris viską sukūrė. Tai padarė Dievas.

Ar kada nors galvojate, kodėl mus traukia nuvažiuoti prie jūros, į kalnus? Kaip mus žavi jūra, kai pirmą kartą ją pamatome. Žmonėms būna šokas. Atsimenu vieną jaunuolį, kuris gyveno Baltarusijoje ir niekada savo gyvenime nematė jūros. Jam buvo 25 metai. Jis ilgai negalėjo atsipeikėti, kai pamatė jūrą pirmą kartą.

Žmogus pasijaučia mažas. Mes, lietuviai, neturime kalnų. Kai aš pirmą kartą pamačiau kalnus – išsižiojau. Labai didingas vaizdas. Tada sakiau: „Reikia jaunimą nuvežti į kalnus.“ Važiavome į krikščionišką jaunimo stovyklą, kopėme į kalną. Kai matai tą didybę, suvoki, kad kažkas visa tai sukūrė. Kiekvieną tai priverčia susimąstyti. Galvoji, kad esi prieš Kūrėją atsakingas. Jis kažko iš manęs nori.

Kodėl žmones traukia nueiti į mišką? Tai juos ramina. Žmogus jaučia kūriniją, gėrisi kūriniais. Ne vieną esu girdėjęs, kad eina į mišką, kai reikia ramybės, lyg būtų pabuvęs Dievo artybėje. Tautose, kur yra kalnų, žmonės išeina į kalnus, kad pabūtų Dievo artybėje. Ką žmonės mato? Dievo kūriniją.

Nueikite į automobilių saloną. Ar teko būti „Audi“ markės automobilių salone? Ką jūs matote? Naujas, gražias, blizgančias mašinas. Kur tik pažvelgiate, visur Audi, Audi automobiliai.

Kai būname prie jūros, kalnuose, miške kai žiūrime į kūriniją, mes sakome: „Dievas, Dievas, Dievas, Dievas.“ Mes pasijaučiame maži. Suprantame, kad reikia Dievą garbinti.

Vieną dieną vežiau studentą ir paklausiau: ar tiki sukūrimu, ar evoliucijos teorija? Jis atsakė: „Aš tikiu evoliucijos teorija. Tikiu, kad yra kažkoks žmogaus dvasinis pasaulis.“ Aš jam saku: „Tada tu tiki, kad Dievas yra, o ne evoliucijos teorija, nes kalbi apie žmogaus dvasinį pasaulį.“

Mes žinome, kad esame amžini ir norime garbinti Dievą.

Izaijo 40,19-23: „Amatininkas nulieja atvaizdą, auksakalys aptraukia jį auksu ir papuošia sidabrinėmis grandinėlėmis. Kas neturtingas, pasirenka nepūvantį medį, susiranda išmanų amatininką, tas padaro drožinį ir pastato jį, kad nejudėtų. Argi jūs nežinote? Argi negirdėjote? Argi nebuvo pranešta nuo pradžios? Argi nesuprantate iš pasaulio sutvėrimo? Jis sėdi virš žemės skliauto, jos gyventojai atrodo lyg skėriai. Jis ištiesia dangus lyg užuolaidas, išskleidžia juos lyg palapinę gyventi. Jis kunigaikščius paverčia nieku ir žemės teisėjus padaro taip tuštybę.“

Koks yra nepūvantis medis? Ąžuolą galime rinktis, bet jis vis tiek supus. Pasaulio lyderiai nuverčiami, miršta. Jų nebelieka.

Izaijo 40,24-26: „Jie bus ką tik pasėti, ką tik jų kamienai bus išleidę šaknis, kai Jis pūstelės, ir jie nuvys, viesulas nuneš juos kaip šiaudus. „Su kuo mane palyginsite ir ką Aš panašus?“ – klausia Šventasis. Pakelkite akis ir pažiūrėkite aukštyn, kas visa tai sutvėrė? Jis suskaitęs veda jų pulkus ir kiekvieną vadina vardu. Jo galia ir jėga yra tokia didelė, kad nė vieno netrūksta.“

Čia kalbama apie žvaigždes, kurias Dievas vardu vadina. Dievas žino kiekvienos žvaigždės vardą. Žmonės yra pasigaminę teleskopų ir tyrinėja žvaigždes. Jie naudoja skaičius ir raides. Mes ateityje gausime naują vardą. Mano vardas Mindaugas. Labai daug žmonių turi tokį vardą. Didis Dievas duos man naują vardą, kuris nebus su skaičiais. Aš tik vienas tokį turėsiu.

Pagalvokime, kokį didį Dievą mes garbiname. Jis yra mūsų Kūrėjas. Ne tik Kūrėjas, bet ir mūsų Gelbėtojas. Jis atėjo į žemę ir prisiėmė mūsų kaltes ir nuodėmes, kad mes galėtume būti išgelbėti, kad galėtume būti su Juo.

Jei dar nesi atidavęs Jėzui savo gyvenimo, jei dar nesi prašęs būti tavo Gelbėtoju, tu gali šiandien tai padaryti. Nusižemink po galinga Dievo ranka ir sakyk: „Dieve, Tu esi galingas, o aš esu nusidėjėlis, esu pakeliui į pragarą už savo nuodėmes ir kaltes. Man reikia nuodėmių atleidimo. Man reikia amžinojo gyvenimo. Tikiu, kad Tu mirei už mano nuodėmes.“

Jeigu jūs pažįstate Kristų kaip savo Gelbėtoją ir savo Viešpatį, prisiminkite, koks Jis yra. Apaštalas sako: „Mes liudijame Jo galybę“. Mums, tikintiesiems, pažiūrėjus į skaičius, taip pat reikia nusižeminti prieš didį Dievą, kad Jis galėtų mus naudoti savo garbei. Amen.

Kauno „Gerosios Naujienos“ pastorius Mindaugas Dikšaitis

2012-01-22, Marijampolė