Marijampolės baptistų bažnyčios  pastorius Irmantas Beržinis:

Iš Rašto žinome, kad yra Dievo kūriniai ir yra Dievo vaikai. Turėtume žinoti, koks tarp jų skirtumas. Ne visi žmonės, kurie gyvena žemėje, yra Dievo vaikai. Mums tai nėra naujiena, bet daugelis žmonių galvoja, kad visi yra Dievo vaikai. Raštas išskiria, kad kiekvienas žmogus yra Dievo kūrinys, bet ne kiekvienas yra Dievo vaikas.

Dar vienas pavyzdys: kiekvienas, kuris pasitikėjo Kristumi kaip Gelbėtoju, yra šventasis. Tai yra pozicinis šventumas. Rašte randame ir asmeninį šventumą. Ir šiuos abu dalykus reikia taip pat išskirti.

Marijampolės baptistų bažnyčios pastorius Pranas Bielevičius: Dažnai būna sunku suprasti Dievą, kodėl mūsų gyvenime vyksta tam tikri įvykiai, kodėl ne taip greitai išsipildo pažadai, kuriuos Dievas duoda. Kartais mes tiesiog pavargstame laukti. Tai nėra paprasta.

Atsiverskime „Laišką hebrajams“. Jis parašytas tikintiems hebrajams, kurie po įtikėjimo patirdavo daug persekiojimų ir sunkumų. Dėl ko? Pirmiausia jie netekdavo savo namiškių. Jie būdavo išmetami iš sinagogų, jų niekas nenorėdavo samdyti. Jų gyvenimas buvo dar blogesnis nei ateivių. Įsivaizduokime save: jūs įtikite į Kristų kaip savo Gelbėtoją, o namiškiai jūsų atsisako. Visuomenėje jūs niekam nereikalingi ir tampate pasibjaurėjimu. Ir jūsų tikėjimas, pakliuvus į tokią situaciją, gali susvyruoti.

Pastaruoju metu galime matyti daug filmų apie Kristaus kančias, nukryžiavimą. Kristaus mirtis parodė, kaip labai Jis mus myli, nes dėl Jo mirties mes gavome išteisinimą. Evangelijose akcentuojama, kad Kristus praliejo savo brangų kraują, kuris nuplovė mūsų nuodėmes ir nusikaltimus. Mes skelbiame, kad Kristus myli žmones, nes Jis yra pasakęs: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti.“ Evangelijos žinia nesibaigia vien Kristaus mirtimi. Jėga yra Jo prisikėlime.

Marijampolės baptistų bažnyčios pastorius Irmantas Beržinis: Marijampolės stadione vyko galiūnų varžybos. Jie neša, kilnoja didelius svorius. Jie labai daug treniruojasi, kad per varžybas galėtų pasiekti gerų rezultatų. Ar žinote, ką Raštas sako apie galiūnus? Patarlių 16,32: „Lėtas pykti yra geresnis už galiūną, susivaldantis – už tą, kuris užima miestą.“

Jei galiūnas ir užimantis miestą kovoja matomu būdu pasaulyje, tai kur kovoja lėtas pykti ir susivaldantis? Ši kova vyksta mūsų viduje, mūsų prote, mūsų mintyse, mūsų charakteryje.

Audrius Biekša: Noriu užduoti jums klausimą, kad pasvarstytumėte. Tie, kurie save vadinate krikščionimis ir sakote: „Aš priklausau Kristui. Esu išgelbėtas ir būsiu danguje. Būsiu pašlovintas ir gausiu naują kūną.“ Kai nueiname į kapines, ant paminklų matome mirusių ir čia palaidotų žmonių gimimo datą, mirties datą, o tarp jų yra brūkšnelis. Tas brūkšnelis reiškia visą žmogaus gyvenimą. Amžinybės perspektyvoje žmogaus gyvenimas yra labai trumpas. Noriu jūsų, krikščionių, paklausti: „Kaip jūs gyvenate savo gyvenimą, kuris sutilps į tą trumputį brūkšnelį?“  Krikščionis nėra vien tik kitoks tavo vardas, pavadinimas, bet tai yra gyvenimo būdas: kaip tu gyveni, kaip tu reaguoji į įvairias situacijas, kur tu ieškai pagalbos.

Pranas Bielevičius: Mes dažnai bijome to, kas vyksta aplinkui. Kartais pervertiname įvykius, kurie būna mūsų gyvenime. Ne todėl, kad nesuprastume to, kas vyksta, bet dėl to, jog nusprendžiame, kaip reaguoti į vieną ar kitą dalyką pagal kitų žmonių nuomonę. Noriu jus padrąsinti ir paskatinti – pasitikėkite Viešpačiu. Mirė Juozas, ir aš vakar, šiandien žmoną Lilijaną skatinau tais pačiais žodžiais – pasitikėk Viešpačiui. Jeremijo 10,1-3a: „Izraeli, klausykis Viešpaties žodžio! Taip sako Viešpats: „Nesimokykite pagonių kelių ir nebijokite dangaus ženklų, nors pagonys jų bijo. Pagonių papročiai yra tuštybė."