Kauno krikščioniška muzikos akademija prasidėjo 2010 metų lapkričio mėnesį ir truko trejus metus. Iš viso vyko trylika sesijų. Jų metu dėstytojai iš Ukrainos, Rumunijos ir Kanados studentus mokė vokalo, grojimo fortepionu, gitara, dirigavimo, solfedžio, muzikos teorijos, chorvedybos pamokų. Sesijų metų studentų choras mokėsi giedoti chorines giesmes, o sesijos pabaigoje jos būdavo pristatomos vienoje ar kitoje baptistų bažnyčioje. Kauno krikščioniškos muzikos akademijos koncertai taip pat vyko Marjampolėje bei Vilniuje. Baigiamasis koncertas įvyko 2013 metų lapkričio 17 dieną Kaune. Studentai giedojo chorines giesmes, patys dirigavo visam chorui.

Ar prisimenate atvejį, kai Jėzus pasiliko Jeruzalėje, o motina ir Juozapas Jo ieškojo tarp giminių ir pažįstamų. Po to jie sugrįžo į Jeruzalę.

Luko 2,49: „Jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“

Padėkos Dievui:

Už sveikatą, gerą ir gausų derlių, išmintį darbams atlikti. Už kasdienį rūpestį manimi.

Už tai, kad saugoja ir niekada nenustoja rūpintis.

Dėkoju Dievui už išgelbėjimą, už tai, kad suteikė galimybę gyventi kitaip, matyti ir mylėti kitaip.

Dėkoju Dievui už šeimą, už tėvus, už brolius ir seseris... Dėkoju už viską, ką duoda, ir už tai, ko nenoriu...

Marijampolės baptistų bažnyčios pastorius Pranas Bielevičius: Dažnai galvojame, kad Dievas yra griežtas ir teisingas. Tai tiesa, bet Jis visada laukia žmonių, kurie ateitų pas Jį su atgaila. Kas yra atgaila? Tai nėra tiesiog gailėjimasis. Atgaila – kai žmogus prisiima visą atsakomybę už tai, ką jis yra padaręs, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes.

Mums, kaip tikintiesiems, svarbu suvokti, kad Dievas nori atskleisti, koks Jis yra geras ir maloningas. Bet tai galime patirti tik tuomet, jei be jokių išlygų prisipažįstame Jam esą kalti.

Audrius Biekša: Ar gerai matote, kai žiūrite į tolį? Kai kam jau reikia akinių. Šiandien aš kalbėsiu ne apie fizinį regėjimą, bet apie dvasinį. Ar turite dvasinę regą? Kam ji mums duota? Ar vaikštome tikėjimu?

Apaštalas Paulius sako, kad mes vaikštome tikėjimu, o ne regėjimu. Ar taip yra mūsų gyvenime? Mūsų, kaip tikinčiųjų, akcentas turi koncentruotis į dvasinius dalykus. Kaip mes žiūrime į krikščionybę? Pasakai: „Tu esi Dievo vaikas“, o tau atsako: „Na ir kas“. Tai rodo, kad mes kartais nesuprantame dvasinių dalykų. Nuodėmės dažnai mus supa. Sakome: „Na ir kas.“ Nematome kokios jos bjaurios Dievo akyse. Mes nebėgame nuo jų, mylime nuodėmes.

1993 m. rugpjūčio 1-2 d. keletas Kauno „Gerosios Naujienos“ baptistų bažnyčios jaunuolių atvyko į Marijampolę dalinti traktatus ir kviesti žmones į renginį, kuris vyko rugpjūčio 2 d. Dramos teatre. Tuomet Evangeliją skelbė Kastytis Mickus. Pirmieji tikintieji ir klausytojai pradėjo rinktis į Biblijos studijas Dramos teatre ketvirtadieniais....

Dėl Marijampolės bažnyčios per šiuos 20 metų Dievas uždėjo rūpestį kitoms bažnyčioms, esančioms Lietuvoje, Amerikoje, misionieriams, pavieniams žmonėms. Vieni sėjo, kiti laistė, Dievas augino. Kadangi jau esame paaugę, „pilnamečiai“, galime darbuotis Jo laukuose. Tai tai pat įeina į istoriją ir čia, ir pas Dievą.

<< skaityti daugiau