Albertas Latužis: Paskaitykime Romiečiams 1,18-23, 28-32 „Dievo rūstybė apsireiškia iš dangaus už visokią žmonių bedievystę ir neteisybę, kai teisybę jie užgniaužia neteisumu. Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai apreiškė. Jo neregimosios ypatybės – jo amžinoji galybė ir dievybė – nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos iš Jo kūrinių, todėl jie nepateisinami. Pažinę Dievą, jie negarbino Jo kaip Dievo ir Jam nedėkojo, bet tuščiai mąstydami paklydo, ir neišmani jų širdis aptemo. Vadindami save išmintingais, tapo kvaili.

Sausio 21-ąją Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje į giesmių koncertą marijampoliečius pakvietė Kauno krikščioniškosios muzikos akademijos choras. Vilniaus Biblijos koledžui priklausančiame Kauno padalinyje mokosi aplinkiniuose rajonuose veikiančių krikščionių baptistų bažnyčių tarnautojai - įvairių profesijų ir išsilavinimo žmonės. Tarp jų dvi marijampolietės Rūta Čepaitienė ir Monika Rudvalytė....skaityti toliau...

Tarasas Sereda. Jono 11,1-8.16-45: „Buvo vienas ligonis ­ Lozorius iš Betanijos kaimo, kur gyveno Marija ir jos sesuo Morta. Marija buvo toji pati moteris, kuri patepė Viešpatį kvepalais ir nušluostė plaukais jo kojas. Jos brolis Lozorius dabar sirgo. Seserys nusiuntė žinią: „Viešpatie! Tas, kurį tu myli, serga!“ Tai išgirdęs, Jėzus tarė: „Šita liga ne mirčiai, bet Dievo garbei, ­ kad būtų pašlovintas Dievo Sūnus.“ Jėzus mylėjo Mortą, jos seserį ir Lozorių. Vis dėlto, išgirdęs, kad tasai serga, jis dar dvi dienas užtruko ten, kur viešėjo, ir tik tada pasakė mokiniams: „Eikime vėl į Judėją!“ Mokiniai jam atsakė: „Rabi, ką tik žydai kėsinosi užmušti tave akmenimis, o tu vėl ten eini?“ Tuomet Tomas, vadinamas Dvyniu, tarė kitiems mokiniams: ...skaityti toliau...

P. Bielevičius: „Patarlių knyga“ yra labai praktinė knyga. Joje daug patarimų. Pakalbėkime apie atleidimą. Kai mes sakome, kad nebepykstame ant vieno ar kito žmogaus, bet širdyje slepiame nenorą jį matyti, tai reiškia, jog mes neatleidome. Mums reikalinga nuoširdi atgaila. Prašykime Dievo, kad Jis apvalytų mūsų širdį, padėtų pasikeisti. Visi žinome, kad du kart du bus keturi, bet kai kalbama apie dvasines tiesas, tai dažnai neteisingai nusprendžiame. Dvasinės tiesos yra labai svarbios mūsų praktiniame gyvenime, nes jos atskleidžia mūsų širdį. Turėtume tai suvokti. Teoriškai labai gražu. Mes žinome, kad krikščionys turi būti dori, teisingi, geri, bet to neįmanoma pasiekti, kol tai neateis į mūsų širdį. Mes labai daug kalbame apie tai, kokie turėtume būti, bet mažai apie tai, kas iš tikrųjų yra širdyje. ...skaityti toliau...

...skaityti toliau..

Skaitiniai: Svečių liudijimai- Viktoras Kurjanovičius

Gimiau Baltarusijoje, Minsko srityje. Ką galiu pasakyti apie savo kelią Dievo link. Šiandieną dalinami lankstinukai apie keturis dvasinius dėsnius, dalinamos „Evangelijos pagal Joną“, įvairūs kiti traktatai. Aš pats pažintį su Biblija pradėjau nuo paskutinės knygos – „Apreiškimas Jonui“. Šią Biblijos knygą mano jaunesnis brolis perrašė savo ranka. Ten buvo ir komentarai. Jis perrašė „Apreiškimą Jonui“. O aš tik skaičiau, bet jis daug vėliau atėjo prie Dievo nei aš. Kai skaičiau eilutę, kur Jėzus sako: „Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai“, tai galvojau, kad šie žodžiai ne man skirti. Aš negerdavau alkoholio, nerūkiau. Mano mama, senelis, dėdė negėrė, nerūkė. ...skaityti toliau...

Nuotraukos: 2011metų akimirkos

      ...žiūrėti...