Krikščionių liudijimai
Linas: nenorėjau išsiskirti iš jų tarpo.
Pakeisti gyvenimai - Krikščionių liudijimai

Augau katalikiškoje šeimoje. Mama liepė eiti į bažnyčią – ėjau. Priėmiau pirmąją komuniją. Bet atėjo toks laikas, kai mano mama surado Kristų ir pradėjo mums kitaip pasakoti apie Dievą. Aš ir vyresnysis brolis pradžioje nesupratome. Mums buvo tas pats, ar ji kalba apie Dievą, ar ne. Bėgo laikas. Mes augome. Ir mama pradėjo imti su savimi į sekmadienines pamokėles baptistų bažnyčioje. Mums tai buvo kažkas naujo. Kai Bibliją skaito mama – vienas dalykas, o kai skaito paprasti vaikai – kitas dalykas. Mums tai atrodė keista.

Namuose mama įvedė tokią tradiciją: vakare buvo skaitoma Biblija, meldžiamasi. Taip baigdavosi kiekviena diena. Tai tapo savaime suprantamu dalyku.

Skaityti daugiau...
 
Laima: be Dievo gyvenimas būtų labai sunkus.
Pakeisti gyvenimai - Krikščionių liudijimai

Šeimoje nei tėvai lankė bažnyčią, nei mane vertė lankyti. Močiutė prašė nueiti į bažnyčią išpažinties prieš Velykas ir prieš Kalėdas. Eidavau, kad patikčiau tėvams, kad patikčiau močiutei, su kuria buvo labai geri santykiai. Eidavau, bet aš ten nieko nesuprasdavau. Nesupratau, kodėl žmonės vis klaupiasi. Pasižiūrėdavau į senutes ir dariau tą patį, o iš tikrųjų viskas buvo neaišku.

Lietuvoje buvo Atgimimo laikotarpis.  1991 metais į Lietuvą atvažiavo Vytautas Cibas iš JAV. Tada aš mokiausi vienuoliktoje klasėje. Mano bendraklasis Gintaras lankėsi Vytauto Cibo evangelizaciniuose renginiuose pas mus, Veisėjuose.

Skaityti daugiau...
 
Artur: tą dieną atėjau į darbą girtas.
Pakeisti gyvenimai - Krikščionių liudijimai

Kai man suėjo dvidešimt vieneri metai, gimtadienio proga padovanojo knygą apie indėnų tikėjimą, apie šamanus, dvasines būtybes. Vėliau aš supratau, kad žmonės, kurie skaito tokias knygas, tampa palankiais okultizmui. Kai rūkiau žolę, tai galvojau, kad girdžiu kažkokių dvasinių būtybių balsus. Nuolat vyko išgertuvės. Po eilinio gėrimo maratono, kuris tęsėsi dvi savaites, aš naktį negalėjau užmigti. Pradėjau girdėti muziką, kuri skambėjo tik mano galvoje, girdėjau balsus. Man prasidėjo haliucinacijos. Tai buvo pati baisiausia naktis mano gyvenime. Ji baigėsi mano patekimu į narkologinę ligoninę. Bet aš nepasimokiau iš šio įvykio, tik supratau, kad yra jėgos stipresnės už žmogų. Mano aplinkos žmonės tikėjo Budos, Krišnos mokymu. Ir aš pradėjau domėtis tais mokymais, bet mano viduje nebuvo jokių pasikeitimų.

Skaityti daugiau...
 
Kazimieras: o aš gi imtynių sporto meistras!
Pakeisti gyvenimai - Krikščionių liudijimai

Žiūrėkite video YouTube>> Liudyti apie savo gyvenimą reiškia apsinuoginti. Nėra malonu kalbėti apie blogus poelgius. Menka garbė.

Augau tikinčiųjų šeimoje, tėvai eidavo į bažnyčią, bet man rūpėjo kiti dalykai. Mokykloje ūgiu buvau pralenkęs tik tris mergaites. Savo mažą ūgį stengiausi kompensuoti daug sportuodamas. Man gerai sekėsi. Studijavau Kauno kūno kultūros institute. Norėjau būti imtynių treneriu. Rankas, deja, ne visada suvaldžiau. Buvau ką tik baigęs institutą ir vienas pažįstamas paprašė pagąsdinti asmenį, kuris jam trukdė versle. Su draugu tą žmogų sumušėme. Tada mane tardė, gąsdino. Grėsė penki metai kalėjimo. Tardytojas klausia: „Ar neužsiimi reketu?“

Skaityti daugiau...
 
Natalija: magija tikrai ne iš Dievo.
Pakeisti gyvenimai - Krikščionių liudijimai

Žiūrėkite video YouTube>> Augau nepraktikuojančių katalikų šeimoje. Mane pakrikštijo, kai dar buvau kūdikis. Vėliau klausiau: „Kodėl?“ Tėvai atsakė: „Neklausinėk. Taip reikia. Visi taip daro.“ Man tai buvo labai svarbu. Aš turėjau žinoti, dėl ko ką nors darau. Buvo svarbu išsiaiškinti apie gyvenimo prasmę. Buvau uždaro būdo, daug skaičiau. Apie Dievą tais laikais nieko negalėjau surasti. Dauguma tik pasijuokdavo. Skaičiau pasakas, kur gėris buvo skatinamas, o blogis – baudžiamas. Stebėjau kaimynus, kurie gėrė, mušė vaikus, žmonas. Tuomet galvojau, kad turi būti kažkas geresnio, o ne tik tai, ką aš matau. Po Nepriklausomybės paskelbimo į Lietuvą pradėjo plūsti labai daug įvairių mokymų, įvairios literatūros apie magiją, apie ezoteriką. Aš galvojau, kad tie žmonės yra arčiau Dievo. Mąsčiau: „Jeigu mokėsiu burti, išmanysiu astrologiją, tuomet būsiu arčiau Dievo.“

Skaityti daugiau...
 
Tomas: o čia gi "chebra" stovi!
Pakeisti gyvenimai - Krikščionių liudijimai

Žiūrėkite video YouTube>> Tais metais aš galvojau, kad esu labai kietas paauglys. Plaukai ilgi, ausyje įvertas auskaras, klausiau roko muziką. Vaikščiojau Prienų gatvėmis ir galvojau, kad esu „erelis.“ Galvojau: „Aš viską žinau, suprantu, ko jūs mane galite pamokyti?“ Buvau pankas, metalistas nuolat besiklausantis trankios muzikos. 1993 metais vieną dieną einu Prienų gatve ir matau grupelę žmonių. Aš juos mačiau pirmą kartą. Tai buvo seserys Kristuje iš Kauno. Jos grojo gitara ir giedojo giesmes. Galvoju: „Kokios čia nesąmonės. Kvailių banda. Prieisiu prie jų pasižiūrėti.“ Priėjau. Jos gerai nusiteikusios, laimingos, šypsosi, nuo jų sklinda kažkokia gera dvasia. Man tai atrodė keista - 1993 metais šypsotis.

Tą dieną pirmą kartą išgirdau Evangeliją, kad Jėzus Kristus myli mane ir už mane numirė.

Skaityti daugiau...
 
Aleksandras Lazutkinas iš Vokietijos
Pakeisti gyvenimai - Krikščionių liudijimai

Aš užaugau šeimoje, kur mama buvo tikinti. Ji mums kalbėdavo apie Dievą, bet mes labiau mylėjome tamsą. Tai veltui nepraėjo. Mūsų šeimoje tėtis, aš ir mano sesuo įtikėjome į Kristų. Tai yra mamos nuopelnas. Dievas per visą mano gyvenimą man parodydavo, kad Jis yra, bet per ilgus trisdešimt trejus metus aš taip ir negalėjau ateiti prie Viešpaties. Dievas mane vedė ypatingu keliu, kaip ir kiekvieną iš jūsų. Kai paklausi kitų, kaip jie atėjo pas Dievą, tai kiekvieno kelias būtų kitoks. Man reikėjo praeiti šį kelią, patirti nusivylimus, pamatyti žmonių mirtis, pats galėjau armijoje kelis kartus žūti, bet Dievas vedė mane iki mano atsivertimo dienos.

Skaityti daugiau...
 
Dievo pamokos. Viktorija Bortko iš Latvijos (II)
Pakeisti gyvenimai - Krikščionių liudijimai

Man buvo labai sunku atleisti tėvui. bet kai tapau krikščione, Dievas rodė, kad pirmiausiai reikia susitaikyti su tėvu. Dievui sakiau: „Ką tik nori, tik ne tai. Galiu skaityt Bibliją ar dar kažką, bet jis visą laiką girtas, vagia, skriaudžia mamą.“ Bet vėliau supratau, kad kol neatleisiu tėvui, nebus geri santykiai su Dievu. Man pateko knyga, kurioje buvo vienas pavyzdys: reikia paimti lapą, padalinti jį pusiau, vienoj pusėj surašyti pliusus, kitoj minusus. Ir aš pradėjau rašyti. Pirmus pusę metų negalėjau padėti tėvui nei vieno pliuso. Apie tėvą galėjau parašyti tik visus minusus. Kiekvieną kartą, kai sėdu rašyti, meldžiuosi: „Dieve padėk man tėvo minusuose pamatyti Tavo pliusus.“ Prireikė beveik dviejų metų, kai minusų skiltyje liko tik vienas. Tai buvo dėl to, kad tėvas nusidėlėjis ir nepažįsta Dievo. O pliusai tame, kad aš per tai galiu augti.

Skaityti daugiau...
 
« PradžiaAnkstesnis123SekantisPabaiga »

Puslapis 1 iš 3
Marijampolės baptistų bažnyčia, Powered by Joomla! Theme made by SiteGround web hosting