Joe Morell: Dievas nori, kad mes visose srityse tobulėtume. Jis nori, kad mes, kaip bažnyčia, būtume brandūs. Dievas nori, kad mes tobulėtume, mokydamiesi doktrinos, ir taptume brandžiais krikščionimis.

Apaštalas Paulius sakė, kad turime būti tokie, kad mūsų neblaškytų šen ar ten bet koks doktrininis vėjas, kad mes mylėtume vienas kitą, kad ugdytume vienas kitą.

1 Petro laiške 2 skyriuje Petras pavartojo šešis terminus, kurie kviečia bažnyčią tapti vis brandesne. Kiekvienas iš šių terminų kalba apie bažnyčios brandą iš vis skirtingos perspektyvos.

1 Petro 2,1-3: „Taigi, atmetę visokį blogį, visokią klastą ir veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas, lyg naujagimiai trokškite tyro žodžio pieno, kad nuo jo augtumėte išgelbėjimui, jeigu tikrai paragavote, koks Viešpats yra maloningas.“ Petras sako, kad mes esame kūdikiai arba naujagimiai. Ką šis terminas reiškia? Tai reiškia, kad Dievas mus šaukia augti ir tobulėti dvasinėje srityje. Atkreipkite dėmesį, kad mes pavadinami naujagimiai. Ką tai reiškia? Kad mes esame naujai gimę. O kas yra naujasis gimimas? Tai yra vidinis žmogaus pasikeitimas. Tai yra radikalus žmogaus viduje įvykęs pasikeitimas. Tai yra giluminis pasikeitimas. Tokį pasikeitimą sukelia Šventoji Dvasia. Tada mes gauname naują širdį, naują gyvenimą ir tampame nauju kūriniu. Kai mes naujai gimstame, kaip ir visi naujagimiai, trokštame pieno. Kas jūsų manymu turėtų būti pienas naujai gimusiam tikinčiajam? Dievo žodis.

Aš turiu mažą anūkėlį. Jam dar tik keturi mėnesiai. Kiekvieną dieną jis yra maitinamas motinos pienu. Tiesiog nuostabu, kiek daug jis per tuos kelis mėnesius paaugo. Jis kasdien keičiasi. Jis šypsosi, juokiasi.

Mūsų pareiga, kaip ir naujagimių, vis augti. Kai paaugame, turime atsisakyti vaikiško elgesio. Kas yra vaikiškas elgesys? Skaitykime 1 eilutę. Kai buvome vaikai, mes ir kalbėdavome, elgėmės kaip vaikai. Paulius pasakė: „Tuomet, kai tapau vyru, atsisakiau visko, kas manyje buvo vaikiška.

Apaštalas Petras šaukia mus, kaip naujagimius, augti, tobulėti, kad taptume brandūs.

1 Petro 2,4-8: „Ženkite prie Jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus, ir patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų. Todėl Rašte pasakyta: „Štai dedu Sione kertinį akmenį, rinktinį, brangų; ir kas tiki Jį, nebus sugėdintas“. Tad jums, kurie tiki, Jis yra brangus, o nepaklūstantiems „tas statytojų atmestas akmuo tapo kertiniu akmeniu, suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola“. Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti.“

Petras sako, kad mes esame akmenys. 1-3 eilutėse apaštalas kalbėjo apie biologiją. Dabar jis pereina į architektūros sritį.

Kaip mes tapome išgelbėti? Mes patikėjome Jėzumi Kristumi, kuris yra uola. Jėzus Kristus yra tas pamatinis akmuo, kurį kiti žmonės atstūmė. Bet mes Juo patikėjome, neatstūmėme. Apie mus sakoma 5 eilutėje, kad esame gyvieji akmenys. Petras palygina bažnyčią su dvasiniu namu, kuris pastatytas iš akmenų. Kaip yra statomas namas iš akmenų? Akmenys mūrijami vienas šalia kito, kol pastatomas namas. Kadangi esame su palyginami akmenimis, tai reiškia, kad esame vienas su kitu susieti pagal tam tikrą modelį. Koks tai būtų modelis? Tai turėtų būti mūsų bendravimas, mūsų vienybė.

Kada mūrininkas stato namą, tai jis parenka kokį akmenį šalia įmūrytojo dės. Jeigu mes, kaip gyvieji akmenys, sakysime: „Šalia šito akmens aš nenoriu būti. Aš noriu būti šalia kito akmens. Aš su šiuo akmeniu nedraugausiu, o draugausiu su kitu“, tai bus neteisinga. Turime suprasti, kad ne mes pasirenkame, kur būsime įstatyti ar įmūryti. Bažnyčios pastato mūrininkas yra Jėzus Kristus. Jis įmūrija mus ten, kur Jam patinka. Ką tai turi bendro su branda? Mūsų, kaip akmenų, paskirtis – bręsti, bendraujant vienam su kitu. Mes neturime vienas kito atžvilgiu elgtis priešiškai. Turime būti vieningi. Mes negalime būti atskiri individai. Jeigu akmenys nebūtų sumūryti su kitais, tik suversta akmenų krūva. Bet Jėzus sukūrė bažnyčią taip, kad mes bendrautume vienas su kitu, kad vienam kito reikėtų.

1 Petro 2,9: „O jūs esate „išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, ypatingi žmonės, kad skelbtumėte dorybes“ To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.“

Petras mus vadina kunigais. Koks yra kunigo vaidmuo? Pašlovinti Dievą. Senojo Testamento laikais kunigas darydavo du dalykus, kurie visiems kitiems žmonėms buvo neleistini. Pirma: įžengti į Šventyklą galėjo tik kunigas. Kiti žmonės to padaryti negalėjo. Antra: tik kunigas galėdavo paaukoti auką. Visi kiti žmonės atvesdavo gyvulius, kurie buvo skirti aukojimui. Ant tų gyvulių uždėję rankas, išpažindavo savo nuodėmes. Bet tik kunigas galėdavo tą gyvulį įsivesti į Šventyklą ir jį, kaip auką Dievui, nužudyti. Kiti žmonės aukų aukoti negalėdavo. Dabar mes esame vadinami Naujojo Testamento laikų kunigais. Tai reiškia, kad mums atviras kelias ateiti pas Dievą, pašlovinti Jį. Neturime Viešpačiui aukoti negyvą auką, bet galime Jam pašvęsti pačius save – gyvąją auką.

Vadindamas kunigais, Dievas šaukia mus, kaip bažnyčią, brandžiai pašlovinti Dievą. Leiskite paaiškinti. Ką mes darome, kai iš tikrųjų šloviname Dievą? Tada visas mūsų dėmesys yra sukoncentruotas tik į Kristų. Visa garbė, visas gyrius skirtas tik Jėzui. Mes tada nekreipiame dėmesio į save. Nesakome: „Dabar visi žiūrėkime į mane‘. Štai koks esu svarbus.“ Šitaip elgiasi tik vaikai, bet žmonės, kurie brandžiai šlovina Dievą, nesiekia atkreipti dėmesį į save. Jie paaukoję Viešpačiui save. Dažnai žmonės bažnyčiose nori atkreipti dėmesį į save, pabrėžti tai, ką jie daro. Toks elgesys brandos nerodo. Dievas pašaukė bažnyčią tam, kad ji būtų brandi. Sakėme, kad esame pašaukti kaip naujagimiai. Mūsų pareiga augti. Esame vadinami akmenimis. Mūsų, kaip akmenų, pareiga išsiugdyti brandų bendravimą. Kaip kunigų, mūsų pareiga brandžiai pašlovinti Dievą.

1 Petro 2,9-10: „O jūs esate „išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, ypatingi žmonės, kad skelbtumėte dorybes“ To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.“

Jūs esate šventoji tauta, Dievo žmonės. Jūs esate Dievo tauta. Ką tai reiškia? Kad jūs šioje visuomenėje esate Dievo tauta. Jūsų, kaip Dievo žmonių, pareiga – išsiugdyti kuo brandesnį paliudijimą jus supančiai žmonių bendruomenei. Kas yra tas mūsų liudijimas?

9 eilutė sako, kad jūs klaidžiojote tamsoje, o dabar jau esate nuostabioje šviesoje. Nesate tiesiog paprasti žmonės, bet esate Dievo žmonės.

Dar 10 eilutė sako, kad seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.

Koks mūsų tikslas? Būti liudytojais šitoje žmonių bendruomenėje. O šėtonas pasinaudos bet kuo, kad atitrauktų mus nuo šios tikslo. Bet Dievas sako mums tobulėti. Dievas pakvietė mus būti brandžiais liudytojais.

Penktasis terminas 1 Petro 2,11-12: „Mylimieji, maldauju jus kaip svečius ir ateivius: susilaikykite nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą. Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna kilnus, kad jie už tai, už ką šmeižia jus kaip piktadarius, pamatę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną.“

Jūs esate svečiai ir svetimšaliai. Tai reiškia, kad Dievas jus pašaukė subręsti šventam gyvenimui.

Aš esu JAV pilietis. Jūs esate Lietuvos respublikos piliečiai, bet iš tikrųjų mes visi esame vienos karalystės piliečiai – dangaus karalystės. 11 eilutėje sakoma: „Susilaikykite nuo kūno geidulių‘. 12 eilutėje sakoma: „Rodykite gerus darbus ir šlovinkite Dievą“.

Turime gyventi taip, kad mūsų gyvenimas teiktų garbę dangaus šalies pilietybei. 1 Petro 2,12-17: „Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna kilnus, kad jie už tai, už ką šmeižia jus kaip piktadarius, pamatę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną. Būkite klusnūs kiekvienai žmonių valdžiai dėl Viešpaties: tiek karaliui, kaip vyriausiajam, tiek valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarių ir pagirti geradarių. Mat tokia Dievo valia, kad, darydami gera, nutildytume neprotingų žmonių neišmanymą. Elkitės kaip laisvi; ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai. Gerbkite visus, mylėkite broliją, bijokite Dievo, gerbkite karalių.“

Esame vadinami tarnais. Ką tai reiškia? Nors ir esame dangaus karalystės piliečiai, bet žemėje esame piliečiai. Todėl turime būti Dievo tarnais čia, žemėje. Kaip mes, kaip tarnai, bręstame? 13 eilutėje labai aiškiai pasako. Turime būti klusnūs, pasidavę. Nusižeminame, pasiduodame Dievo valiai ir žmogaus esančio valdžioje, valiai. Pasiduokite dvasiniams vadovams, kurie ištikimai seka Viešpačiu.

15 eilutėje rašoma, kad nutildytume kritiką. 17 eilutėje sakoma: „Gerbkite žmones, mylėkite broliją, bijokite Dievo, gerbkite karalių.“ Šitaip gyvendamas tapsite brandus tarnas. Dievas pašaukė bažnyčią siekti brandos. Kaip naujagimiai, kaip akmenys, kaip kunigai, kaip Dievo žmonės, kaip svetimšaliai ir kaip tarnai – piliečiai, mūsų pareiga yra augti ir tobulėti kiekvienoje iš tų šešių sričių.

Ar tu esi brandus?

Flatwoods baptistų bažnyčios iš Mountain View pastorius Joe Morell

2010-08-15, Marijampolė