Šios psalmės autorius sako, kad Dievas man yra gailestingas. Kiekvienam iš mūsų reikia Dievo gailestingumo. Nėra svarbu ar mes esame tikintys, ar netikintys. Biblija sako, kad atpildas už nuodėmę yra mirtis. Už nepaklusnumą Dievui yra numatyta mirtis. Už tai yra nusipelnyta keliauti į pragarą. Už tai yra nusipelnyta būti atskirtam nuo Dievo. Dėl visų šių dalykų mums reikia Dievo gailestingumo, nes aš nenoriu numirti, nenoriu keliauti į pragarą, nenoriu būti atskirtas nuo Dievo, bet mano nuodėmės man visa tai nupelnė. Dėl šitų dalykų aš meldžiu Dievo gailestingumo. Mes esame išgelbėti Dievo malone, bet mums reikia Jo gailestingumo. Anksčiau nežinojau, kaip paaiškinti skirtumą tarp šitų dviejų dalykų, bet dabar žinau. Dėl Dievo malonės Jis mums duoda kai ką, ko nesame verti – išgelbėjimą. Dėl Jo gailestingumo Dievas neduoda mums tai, ko esame nusipelnę – bausmės. Aš esu nusipelnęs bausmės, bet dėl savo gailestingumo Jis man atleidžia. Jis taip pat nori atleisti ir tau. Jeigu dar asmeniškai Jo nepažįsti, bet pripažįsti, jog esi nusidėjėlis, ir nori atgailauti, ir prašai, kad Jis tau atleistų ir pasikliauji Jėzumi Kristumi, kad tik Jis yra tavo asmeninis Gelbėtojas, tai Dievas tau atleis ir tave išgelbės, ir padovanos tau naują gyvenimą. Tačiau mums, krikščionims, taip pat reikia Dievo gailestingumo. Mes nesame tobuli ir dažnai Dievui nepaklūstame. Būname prasikaltę ir tada nesijaučiame taip, kad būtume nusipelnę ką nors iš Dievo gauti. Bet mums reikia tikėti, kad Dievas yra gailestingas.

Raudų knygoje sakoma, kad Dievas kas rytą iš naujo rodo savo gailestingumą. Ar jūs žinote, ką reiškia kas rytą? Tai reiškia, kad kiekvieną dieną mums reikia Dievo gailestingumo. Kiekvienos dienos pabaigoje eisiu pas Jį ir išpažinsiu, kad, nors ir esu krikščionis, Jam nusidėjau. Aš maldausiu Jo gailestingumo. Ar žinote, jog Biblija sako, kad Dievas mėgaujasi, kai rodo mums savo gailestingumą? Jis man atleis ir užmirš mano nuodėmes, ir Jėzaus Kristaus krauju apvalys mano nuodėmes.

Kaip būna tavo gyvenime, nors ir esi krikščionis? Ar Dievo akivaizdoje padarei ką nors blogo? Jeigu taip atsitiko, tai gali eiti pas Dievą, nes Jis yra tave mylintis Dangaus Tėvas. Paprašyk Jo tau atleisti ir jis tai padarys.

Žydams 4,16: „Todėl drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu.“

Pas Dievą galime drąsiai ateiti. Jis mums padės, Jis mums parodys gailestingumą ir išlies savo malonės. Mūsų Dievas yra nuostabus ir didis. Ar pritariate?

Mes esame nugalėtojų pusėje, bet dauguma žmonių galvoja, kad jie yra geresni. Mes esame nugalėtojų pusėje, nes turime Dievą. Jeigu Dievas yra su mumis, tai kas yra prieš mus?

Vėl grįžkime prie 67 psalmės.

Psalmių 67,1b rašoma: „laimink mus“. Meksikoje sveikindamiesi mes nesakome “Labas“, sakome: „Telaimina tave Dievas“.

Kai mes išvykstame į kitus kraštus, kaip ir aš dabar, atvykau į Lietuvą, žmonės man sakė: „Telaimina tave Dievas“.

Dažnai mes šiuos žodžius naudojame, bet būna, kad nesuvokiame Dievo palaiminimų prasmės. Dažnai mes galvojame: „Gavau geresnį darbą, vadinasi, Dievas mane laimina“. Nusipirkau naują namą, įsigijau naują automobilį“. Tuomet galvojame, kad Dievas mus laimina. Bet gali būti tokių atvejų, kad nė naujas namas, nė naujas automobilis nėra Dievo palaiminimai, nes gali taip atsitikti, kad visi šie geri dalykai žmogų atitolins nuo Dievo. Psalmės autorius prašo Dievo: „palaimink mane“. Kaip palaiminti? Toliau autorius rašo: „parodyk šviesų savo veidą“. Ar prisimenate Mozę, kai jis su Dievu ant kalno praleido keturiasdešimt dienų? Ar atsimenate, kas nutiko Mozės veidui, kai jis nulipo nuo kalno? Taip. Dievo šlovė spindėjo ant Mozės veido. Kodėl? Mozė praleido bendraudamas su Dievu keturiasdešimt dienų.

Psalmės autorius sako: „Palaimink mane“. Tai sakydamas jis turi omenyje asmeninį bendravimą su Dievu. Jis prašo Dievo leidimo būti veidas į veidą su Juo. Jis nori užmegzti asmeninius tarpusavio santykius. Prašo leidimo daug laiko praleisti su Dievu, kad ir jo veidas taip pat spindėtų.

1eil. prašoma Dievo gailestingumo. Psalmistas nusidėjo.

Kada mūsų gyvenime atsiranda nuodėmė, tai nebegali būti artumo su Dievu. Mums šią problemą reikia išspręsti. Tada mes ir kreipiamės į Dievą, kad Jis atleistų, kad parodytų savo gailestingumą. Dar prašome, kad Dievas mums leistų būti kuo arčiau Jo. Mums, krikščionims, nėra kelio, kad galėtume prarasti išgelbėjimą, tačiau mes galime sulaužyti bendravimą su Dievu. Todėl aš jus ir drąsinu – praleiskite laiką su Dievu. Kasdien skaitykite Bibliją, kasdien melskitės Dievui, kad dar geriau Jį pažintumėte.

Kartais mes labai skubame ir nesustojame, kad pabūtume su Dievu.

Psalmių 46,10a: „Liaukitės ir žinokite, jog Aš esu Dievas!“

Jeigu būsite užsiėmę, niekaip negalėsite skaityti Biblijos. To negalėsite padaryti, jei kalbėsite telefonu, žiūrėsite televizorių. Tai reiškia, kad jums reikia išvalyti savo mintis ir paruošti savo mąstymą, savo širdį Biblijos atsivertimui. Ir tuomet leiskite Dievui kalbėti jūsų širdžiai, kad Dievas asmeniškai tai darytų, kad per Viešpatį galėtumėte pažinti Dievą. Kalbėkite Jam per maldą. Būtent to ir prašo 67 psalmės autorius. O dabar paklauskime, koks yra viso šito tikslas? Atleisk man. Leisk man turėti bendravimą su Tavimi. Kokiam tikslui? Į tai atsako 67 psalmės 2 eilutė. Aš noriu pažinti Tave, noriu asmeniškai su Tavimi bendrauti, noriu aplinkiniams kalbėti apie Tave. Noriu, kad visi žmonės, visos tautos pažintų Tave. Aš noriu būti Tavo naudojamas. Meldžiuosi taip: „Aš noriu, kad įvairių rasių žmonės pažintų Tave“. Krikščionis, kuris artimai bendrauja su Dievu, yra tas krikščionis, kuris Jėzų Kristų skelbia kitiems.

Jėzus sako: „Sekite mane, ir Aš jus padarysiu žmonių žvejais“. Jeigu seksite Kristų, tai Jį ir skelbsite – žodžiu ir elgesiu. Mums reikia šitą problemą išspręsti taip, kad mes mėgautumėmės Dievu, kad mes daugybei žmonių sakytume, jog tai yra nuostabus dalykas – būti krikščionimi. O mums visiems reikia melstis už šalies jaunimą, kad jie suprastų, jog geriausias būdas nugyventi gyvenimą – gyvenant Jėzui.

Kurie iš jūsų turite vaikų? Tai reiškia, kad šioje bažnyčioje yra didelis potencialas, bet jūsų vaikai žvelgia į jus. Jeigu jūs bažnyčioje sakote viena, o namuose gyvenate kitaip, tai jūsų vaikai neseks Jėzumi Kristumi. Jūs turite būti visur nuoseklūs. Jeigu jūsų vaikai žino, kad mylite Dievą ir leidžiate laiką su Dievu, kad esate ištikimas Dievui ir bažnyčiai, tai Dievas jus gausiai laimins, nes jūsų vaikai priims Dievą ir Juo seks. Jūsų vaikai stebi jus. Pastorius nėra esminis faktorius, nulemsiantis jų sprendimą. Tas esminis faktorius esate jūs. Mes galime pradėti taip: „Prašome Dievo, kas Jis mums atleistų, leistų turėti bendravimą su Juo ir po to leistų mums atvesti savo sūnus ir dukras Jam. Mes turime prašyti Dievo, kad Jis mus naudotų skelbiant Evangeliją iki pasaulio pakraščių. Aš jus drąsinu – jeigu jūsų gyvenime yra nuodėmė, tikėkite, kad Dievas nori jums atleisti. Jeigu atgailausite ir prašysite Dievo gailestingumo.

Dar jus drąsinu – pabūkite su Dievu (nesakau, jog užteks kelių minučių), melskitės Dievui, skaitykite Bibliją, pakluskite Jam ir tokiu būdu turėkite gerą liudijimą. Ir galiausiai, paprašykite galimybės paskelbti Evangeliją jūsų pažįstamam.

Telaimina jus Dievas.

Meksikos Mechiko miesto "Betezdos" baptistų bažnyčios pastorius Gerardas Karion

2008-05-25, Marijampolė