Jėzus - šviesa PDF Spausdinti El. paštas
Pamokslai - Svečių pamokslai
Ketvirtadienis, 20 Sausis 2011 11:38

Viktoras Drustas: Prieš keletą metų buvau pas jus atvykęs. Ar kas nors mane prisimena? Šeši. Kitas klausimas: gal pamenate, kokia tema aš tada pamokslavau? Aš prisimenu. Aš jums pamokslavau iš laiško Timotiejui. Tema „Atsimink Jėzų Kristų, prisikėlusį iš mirusių.“ Aš šiandien norėčiau pratęsti šią temą.

Jono 1,4-5: „Jame buvo gyvybė, ir gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.“ Tai kalba apie Kristų, kad Jame buvo gyvybė ir ta gyvybė buvo šviesa žmonėms. Šviesa šviečia tamsoje. Kada tamsu, tai tik tuomet, uždegus šviesą, ji yra gerai matoma. Kai lauke būna šviesu, mes kambaryje neužžiebiame šviesos. Kai gatvėje būna tamsu, tuomet kambaryje įžiebiame šviesą. Kristus yra šviesa. Jis atėjo į pasaulį, nes ten buvo tamsu. Jis apšvietė tą pasaulį ir dvasine prasme, ir dorovine prasme. Bet čia dar apie kai ką daugiau kalbama. Apie tai, kad Jis pats yra šviesa. Ir šiose eilutėse mes skaitome, kokia yra šviesos paskirtis ir kokia šviesos jėga. Kai kas iš jūsų mokosi mokykloje, tai gal ir žinote. Tie, kurie jau nebesimoko, gal prisimins. Prisiminkite fiziką. Kas yra šviesa? Šviesa turi dvi prigimtis. Pavyzdžiui, vanduo – skystis, oras – dujos, o šviesa turi dvi prigimtis: spinduliavimas ir bangos. Visoje visatoje tik šviesa turi dvi prigimtis. Ir Kristus turi dvi prigimtis. Evangelijose Jis visuomet vadinamas Žmogaus Sūnumi, bet mes žinome, kad Jis yra ir Dievo Sūnus. Jame yra dvi prigimtys ir jos visuomet vienodai veikia.

Šviesa yra dalelės, materija ir bangos, kurios yra kažkas mistiško.

Taip ir Kristus – visada yra Dievas, bet Jis tapo žmogumi.

Dar prisiminkime fiziką. Koks yra pats didžiausias greitis? Tai yra šviesos greitis. Žmonės gali matyti šviesą. Miręs žmogus šviesos negali matyti. Aklas nemato šviesos. Taip ir dvasine prasme.

Ką šviesa daro? Jos dėka mes matome, kaip atrodome. Kada daug šviesos, mes daug matome. Kada mažai šviesos, mes mažai matome. Kurie iš jūsų turi gerą regėjimą, tie daug mato. Mano viena akis mato geriau, o kita – blogiau. Kai nusiimu akinius, nors ir daug šviesos, bet aš blogai matau.

Kai trūksta apšvietimo mums kartais tai yra naudinga. Aš grįžtu namo, kai neįžiebta šviesa, man visur atrodo švaru. Kai įžiebiu šviesą, pamatau dulkes, voratinklius.

Jono 1,10-11: „Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per Jį atsirado, bet pasaulis Jo nepažino. Jis atėjo pas savuosius, ir savieji Jo nepriėmė.“ Ne visuomet žmonės mėgsta šviesą. Kai Dievas atėjo į šį pasaulį, tai pasirodė, kad ne visiems Jis reikalingas. Šviesa turi gydomųjų savybių. Ji užmuša mikrobus.

Kristus atėjo į pasaulį, ir Jis gali žmoguje sunaikinti nuodėmę, bet įdomu tai, kad daugeliui žmonių patinka gyventi su nuodėme, patinka būti ligoniais. Taip mes galime palyginti Jėzų Kristų su šviesa.

Jono 3,19-20: „Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“ Jis išpažino ir neišsigynė. Jis išpažino: „Aš nesu Kristus!“

Daugelis žmonių tiesiogine prasme nemėgsta, kad namuose būtų daug šviesos, nes tada reikės tvarkytis. Kai pradedi tvarkytis, tai pakyla dulkės. Taip ir dvasiniame gyvenime. Dauguma žmonių nenori įsivesti tvarkos.

Šiandien pasaulyje labai daug tamsos. Ji tampa apčiuopiama, ji tirštėja. Žmonėms tai patinka.

Mūsų mieste atsiranda vis daugiau automobilių, kurių numeriai – 666. Daug žmonių žino, kad tai yra blogas skaičius. Štraubingo mieste gyventojų tiek, kiek ir Marijampolėje. Tie, kurie turite automobilį, žinote, kad sunku gauti numerį, kad visi trys skaičiai būtų vienodi. Kai aš ateinu registruoti automobilio, man duoda sąrašą numerių ir galiu kokį noriu išsirinkti. Jei užmokėsiu dvidešimt eurų, tai galėsiu išsirinkti ypatingą numerį. Žmonės moka daugiau nei dvidešimt eurų, kad jų automobilių numeriai būtų 666. Daugelis žino, kad tai yra blogas skaičius. Daugelis šį numerį pasirenka todėl, kad tai yra naudinga. Tai yra juokingas atvejis, bet jis parodo tendenciją. Žmonėms patinka tai, kas yra šėtoniška.

Dar vienas pavyzdys. Biblijoje aiškiai pasakyta, kad ant kūno neturi būti jokių piešinių, tatuiruočių, įsipjovimų. Pagonys ant kūnų turėjo tatuiruotes. Šiandien tai tampa norma, kad kiekvienas žmogus turi tatuiruotę. Mūsų mieste daug tatuiruočių piešimo salonų. Kažkada žmonės galvojo: „Kaip žmonės priims skaičių 666? Kaip šis velnio ženklas bus ant žmogaus? Tai yra blogai.“

Šiandien žmonės negalvoja, kad 666 yra šėtono skaičius, ar kad tatuiruotė yra blogai. Aš kalbu, kad blogi dalykai žmonėms patinka. Jie nori tai turėti. Moka didelius pinigus. Daugumoje gyvenimo sričių žmonės nori ne gerų, bet blogų dalykų. Manau, jog nėra skirtumo ar žmogus gyvena Vokietijoje, ar gyvena Lietuvoje. Žmonės nekenčia šviesos. Ir dauguma tai sako atvirai. Vokietijoje nepadoru gatvėje evangelizuoti žmones. Mes gyvename mieste, kur oficialiai 90 procentų gyventojų yra krikščionys. Mano sūnus mokosi katalikiškoje mokykloje. Yra speciali religijos pamoka. Vienas iš mano sūnų pastoviai kenčia kaip krikščionis per tas pamokas. Mokytoja, kuri moko per religijos pamokas, daro viską, kad vaikai nustotų tikėti Biblija. Kai kurie religijos pamokų mokytojai yra tikintys, bet dauguma netikintys.

Ar atsimenate iš Senojo Testamento, kai izraelitai išėjo iš Egipto, kad viena iš bausmių buvo tiršta tamsa?

Kada Kristus atėjo į šią žemę, Izraelyje taip pat buvo tamsa. Būtent dėl to izraelitai Jo nepriėmė. Žiūrėdami pranašystes jie galėjo pamatyti, kad tai yra Kristus. Jis darė stebuklus, kuriuos galėjo daryti tik Kristus.

Paskaitykite „Evangelijos pagal Joną“ 11 skyrių. Jis prikelia mirusį Lozorių.

Jono 11,45: „Daugelis žydų, kurie buvo atėję pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo Jį.“

Daugelis norėjo ir Lozorių, ir Jėzų suimti ir užmušti.

Už ką Jį būtų galima užmušti? Ką Jis blogo padarė? Juk Rašte buvo aiškiai pasakyta, kad Kristus prikels mirusius. Tai yra toks stebuklas, kurio neįmanoma suvaidinti ar padirbti. Ir būtent nuo šio momento buvo nuspręsta Jį užmušti. Kodėl? Jame buvo labai daug šviesos.

Mes, tikintys, galime save patikrinti. Ar norime, kad mano ar tavo širdyje būtų daug šviesos? Ar man pakanka mažai šviesos, kuri yra? Ar aš noriu, kad mūsų bažnyčioje būtų daug šviesos, ar pakanka tiek, kiek yra dabar? Juk pirmi Dievo pasakyti žodžiai: „Teatsiranda šviesa“. Tai užrašyta Pradžios 1,3. Būtent to aš jums linkiu. Mes, kaip baptistai, save siejame su Jonu Krikštytoju. Kada Jonas Krikštytojas atėjo į pasaulį, Jis kalbėjo apie šviesą. Jis pamokslavo apie šviesą. Apie save jis aiškiai pasakė: „Aš nesu šviesa.“

Mes juk patys iš savęs nesame šviesa, bet mes galime parodyti šviesą. Jėzus mums sako: „Jūs esate pasaulio šviesa“. Lemputėje yra šviesa, bet lemputė nėra šviesa. Kai išjungi jungtuką, lemputėje nelieka jokios šviesos.

Kristus sako: „Jeigu šviesa, kuri yra jumyse, yra tamsa, tai – blogai“. Gerai, kada mumyse yra šviesa. Ta šviesa yra pats Jėzus Kristus. Jis atėjo į pasaulį, kad būtų šviesa.

Kai gyvenome Rygoje devynių aukštų name, kokių ir pas jus yra, pas mus buvo viena problema. Tai buvo 1990 metai. Virš mūsų gyveno Vasia, kuris mėgo išgerti. Jis kaip norėjo, taip ir gyveno. Pas jį bute buvo tarakonų. O tai reiškia, kad visų jo kaimynų butuose taip pat veisėsi tarakonai. Mano vaikai gyveno su tarakonais. Mes juos nuodijome, mes viską išvalydavome, stengėmės užglaistyti visas skyles, bet Vasia nieko nedarė. Tarakonai gyveno jo bute ir vis dauginosi.

Ar kas matėte tarakonus? Taip. Ko jie labiausiai nemėgsta? Šviesos. Jie pripranta prie bet kokių nuodų, jiems patinka, kur purvas, bet jie gyvena ir ten, kur švaru. Bet kai įeini į virtuvę ir uždegi šviesą, tai jie iš karto išsibėgioja.

Rašte pasakyta: „Šviesa išvaiko tamsą“. Mes negalime paveikti pasaulio.

Tarybiniais laikais sakė, kad „bus šviesus rytojus“, bet žemėje šviesos nebus. Ateityje bus tik blogiau ir blogiau. Bus Tūkstantmetė karalystė. Ko gero apie tai mokėtės, žinote. Ar jūsų nenustebino, kai skaitėte apie Tūkstantmetę karalystę „Apreiškimo Jonui“ knygoje, Senojo Testamento knygose, kuo viskas baigsis? Aš buvau priblokštas.

Tarybų Sąjunga egzistavo tik septyniasdešimt metų. Keitėsi vyriausybės, keitėsi režimas. Buvo blogai, buvo kiek geriau. Žmonės apie Brežnevą anekdotus pasakojo. Kai valdžioje buvo Gorbačiovas, jiems ir vėl buvo blogai. Dalinai žmonės buvo teisūs. Mums reikia melstis už savo valdžią, o ne pykti ar ją keikti.

Latvijoje aš pažįstu brolių Kristuje, kurie nuėjo dirbti į Vyriausybę. Man siūlė dalyvauti Seimo rinkimuose. Aš atsisakiau. Kai kurie broliai sutiko. Aš žinau, kad jie stengėsi, jog ten būtų šviesa. Nepavyko, nes šio pasaulio kunigaikštis yra tamsos kunigaikštis, o ne šviesos. Net ir pats geriausias politikas, jei nori ką nors gero padaryti, tai jam nepavyks. Kažką jis padarys gero, bet kažkas kitas nepasiseks.

Parlamentai įvairiose šalyse yra renkami skirtingam laikotarpiui. Gali būti išrinktas penkeriems metams, o gali ir ketveriems. Tai, kas man atrodys geri valdžios sprendimai, mano vaikams – blogi. Mano tėvams atrodė, kad prie N.Chruščiovo buvo gerai.

Bus Tūkstantmetė karalystė ir valdys Jėzus Kristus. Ne penkerius metus, ne septyniasdešimt metų, bet tūkstantį metų viešpataus Kristus. Karta po kartos tai patirs. Kadangi viešpataus Kristus, tai bus visiška teisybė. Pranašystėje sakoma, kad plėšrūs žvėrys žais su vaikais. Eini į mišką rinkti uogų, o jums nei erkės, nei gyvatės nieko nepadarys.

Jeigu tave kas nors įžeidė, tu eini į teismą, kuris teisingai nuteis. Kai baigiasi tūkstantis metų, išleidžiamas šėtonas, ir staiga žmonės stoja prieš Kristų. Žmoguje giliai slypi tamsa.

Tikinčiojo žmogaus viduje yra šviesa, bet jos gali būti arba daug, arba mažai.

Lemputėje šviesos yra tiek, kiek jai duota. Paprastu jungtuku mes įjungiame arba išjungiame šviesą, bet yra reostatai. Tai yra naujos kartos jungtukai. Tu gali pridėti šviesos, gali ją pritemdyti.

Kristus sako: „Tegul šviečia jūsų šviesa žmonių akivaizdoje“. Jis kalba apie Šventąją Dvasią, kad jos duoda nematuojant. Mes savyje galime turėti labai daug šviesos. Mes galime duoti daug šviesos. Jėzus sako: „Tegul šviečia jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus.“

Kai tikintysis yra geros nuotaikos, tai visi pastebi, kad esi tikintysis. Nebūtina šypsotis. Eini gatve ir sutinki moterį ir klausi: „Ar jūs esate sesuo Kristuje?“ Jis sako: „Taip“. Važiuoji autobusu ir matai, kad žmogaus veidas šviečia. Klausi: „Ar esi brolis Kristuje? Atsako: „Taip“. Kai kada galima pamatyti, kad sutikai tikintįjį. Kai kada sekmadienį po tarnavimo, po tarybos posėdžio, grįžtu namo ir žiūriu į savo atvaizdą veidrodyje, kuris būna liūdnas, pavargęs. Gerai, jei aš važiuoju automobiliu, tai niekas manęs tokio nemato. O jei aš toks einu gatve? Vadinasi, ne visada galima pasakyti pagal veido išraišką apie tai, kas yra mūsų širdyje.

Jėzus aiškiai sako, kad žmonės turi matyti tavo gerus darbus. Jeigu tavyje yra šviesa, tai natūralu, jog tu darysi gerus darbus. Nėra būtinas kryželis ant grandinėlės, kabantis ant kaklo.

Kodėl sunku šviesti?

  1. Pastoviai reikia turėti asmeninius santykius su Dievu. Jeigu nebendraujame su Dievu, tai mūsų šviesa bus blyški.

  2. Tamsa vis labiau tirštėja. Jei jūs mažame kambaryje uždegsite vieną lemputę – užteks šviesos. Jeigu maža lemputė apšvies labai didelį kambarį – šviesos bus labai mažai. Kiekviena lemputė turi savo galingumą. Pas kiekvieną mūsų yra skirtingos galimybės. Ką reikia daryti lemputei? Tiktai šviesti. Jai nereikia šviesti stipriau ar silpniau. Jai reikia šviesti.

Kartą mokiniai pasakė Kristui: „Padaugink mumyse tikėjimą.“ Ar prisimenate, ką Jis atsakė? Jis atsakė: „Jeigu jumyse būtų tikėjimas“. Kiek to tikėjimo – kitas klausimas, bet svarbiausia, kad jis būtų. Tavyje gali būti daug šviesos, gali būti mažai, bet svarbiausia, kad tu šviestum. Tu vienas negali apšviesti visą Marijampolę, bet marijampoliečiai gali žinoti, kad ten, toje vietoje, yra lemputė. Ir, kai jam prireiks šviesos, nereikės kažkur bėgioti ir ieškoti. Jis žinos, kad reikia ateiti pas jus, nes ten yra miesto centre. Labai patogi vieta. Važiuoja mašinos, eina žmonės. Žaliuzės pakeltos. Vasarą durys būna atidarytos, nes karšta. Mes taip pat nuomojame patalpas. Kai kurie nauji mūsų bažnyčios nariai galvojo, kai tik mes rinksimės miesto centre, tai daug gyventojų užeis į bažnyčią. Dabar kai kurie man, kaip pastoriui, priekaištauja: „Kodėl pas mus neateina žmonės? Juk dabar esame centre.“

Mes atvykome pas jus į svečius iš Vokietijos. Ilgai ruošėmės šiai kelionei. Meldėmės dėl jos, kad būtume jums naudingi. Jūs taip pat dėl mūsų kelionės meldėtės. Mes galime papriekaištauti pastoriams, kad čia susirinko ne visi marijampoliečiai.

Pas jus prieš dvi savaite buvo svečias iš Meksikos. Į bažnyčią taip pat neatėjo visi marijampoliečiai. Kodėl?

Niekada čia neateis visi marijampoliečiai. Ir nereikia. Svarbiausia, kad tu pats liktum šviesa. Kaip žmonės gali sužinoti, kad tu esi šviesa? Ne visada pagal veidą. Ne visada pagal kryželį, kabantį ant kaklo. Aš matau, kada žmogus daro gerą darbą ir nori jį daryti.

Iš kur aš galėčiau dar daugiau gauti šviesos?

Psalmių knygoje yra parašyta: „Tavo žodis – šviesa mano kojoms“. Tai yra Dievo Žodis. Jeigu aš nuolat studijuoju Dievo Žodį, gyvenu pagal jį, tai aš esu toje šviesoje. Jeigu aš nestudijuoju Biblijos ir manau, kad aš šią pamoką išmokau, tai aš prarasiu šviesą. Ji visiškai nedings.

Ar pastebėjote, kaip mirga dienos šviesos lempos prieš perdegant. Gali būti trys priežastys. Aleksandras, su kuriuo atvykau pas jus, yra elektrikas. Jis gali tiksliau pasakyti. Arba baigiasi dujos, arba siūlas sudega, arba sugedo starteris. Jeigu pas tikintįjį šviesa tai yra, tai jos nėra – nekaltinkite srovės, nes problema yra lemputėje.

Kodėl tikintieji nešviečia? Jie perdegė. Žmoguje yra toks siūlelis, kuris vadinamas sąžine. Kodėl pasaulyje dauguma netikinčių žmonių nešviečia? Ne dėl to, kad dar neįjungta energija, bet dėl to, kad jau perdegė. Lemputė perdega ne tik dėl senumo, bet ir dėl to, kad gauna didelį elektros energijos krūvį, įtampą. Kai žmogus nusideda, atsiranda įtampa. Pradžioje lyg ir nieko baisaus. Tie, kurie iš jūsų jau kelis metus tikintys, suprantate apie ką aš kalbu. Kai nusidedate, yra nemalonu, nepatogu, nejauku. Tu atgailauji ir sakai: „Daugiau nebenusidėsiu“. Po kurio laiko prieini prie nuodėmės ir sakai: „Ne. To nedarysiu“. Bet po kurio laiko nuodėmė prie tavęs atėjo ir tu sakai: „Ne. Nenusidėsiu“. Po kiek laiko vėl pakliūni į nuodėmingą situaciją ir tu nusidedi. Tau sunku, bloga, tu atgailauji. Po to vėl atsiranda galimybė nusidėti. Tu nusidedi. Tu atgailauji, bet jau nebeverki.

Ar suprantate apie ką aš kalbu? Įtampa vis auga ir auga. Lemputė atlaiko gana ilgai, bet galų gale ji gali perdegti.

Kristus viską daro nauja. Net jeigu kažkas ir perdegė, net jeigu nebėra jokios vilties. Kristus atėjo į pasaulį. Jis yra šviesa. Ir Jis viską gali nauja padaryti. Ir apie Jį pasakyta, kad Jame nėra jokios tamsos. Kiekviename žmoguje be šviesos yra tamsa. Apaštalo Jono laiškuose apie tai kalbama, kad gimęs iš Dievo nenusideda, Kristus atėjo tam, kad sunaikintų nuodėmę. Ten kalbama: „O jeigu kas nusideda, tai mes turime Užtarėją“. Ten yra viltis. Viltis ne tam, kad galėtume nuodėmiauti, bet tam, kad nenusidėtume dvasiškai. Kristus yra šviesa. Jis atėjo į pasaulį, kad duotų šviesą.

Mes gyvename tokiu laikotarpiu, kai tamsos vis daugėja, ji vis tirštėja. Mums labai sunku šviesti. Dažniausiai mes pralaimime, jeigu šviečiame patys ir pamirštame, kad šviesos šaltinis yra Kristus. Tas pasaulis, į kurį mes visi taip trokštame patekti, yra Šviesos pasaulis.

Šitas pasaulis bus sunaikintas. Jūs tikriausiai visi žinote, kad ateityje šis pasaulis sudegs. Ar jūs taip suprantate ateities įvykius? Taip. Aš klausiu todėl, kad daug bažnyčių šiandieną tai supranta perkeltine prasme, kaip įvaizdį. Jų nariai galvoja, kad to, ką sako Raštas, nebus.

Raštas aiškiai sako, kad galų gale ši žemė bus sunaikinta. Mes galime pastatyti daug elektrinių, įžiebti daug lempučių, bet ateis laikas, kai viskas bus sudeginta.

Vokietijoje šiandieną daugelis krikščionių dirba socialinį darbą: gausu narkomanų reabilitacijos centrų, daug organizacijų, kurios dirba su jaunimu, daug Biblijos mokyklų. Daug daroma gerų darbų, bet naudos iš to labai mažas procentas. Kai mes kažką gero darome, tai yra puikus dalykas, bet neturime vilties, kad mūsų darbai visur atneš daug šviesos.

Mums labai svarbu savyje išsaugoti šviesą.

Evangelijos skelbimas yra tokia veikla, kuri išsiskiria iš visų kitų veiklų. Kada mes ja dalinamės, tai tuo daugiau jos atsiranda tavyje. Kuo daugiau tu pamokslauji, tuo geriau tau. Kuo daugiau kitiems duodi šviesos, tuo būna tau geriau, naudingiau.

Dalinkitės šviesa. Gaukite šviesą iš Dievo. Pasistenkite, kad pas jus visada būtų pakankamai šviesos, kad jos užtektų kiekvienam, kas tik pas jus ateis. Kristus sako: „Nestatykite šviestuvo po stalu.“

Krikščioniškose šalyse, kokia yra Vokietija, kokia yra Lietuva, sunku būti krikščioniu, tiesiog nepatogu. Kiti žino, kur jūs dirbate. Vaikams, mokykloje, jeigu jie nori būti krikščionimis, taip pat nepatogu. Būtent krikščioniškose šalyse. Tai paradoksas.

Mano duktė mokosi gimnazijoje. Vienas tikintis mokytojas suorganizavo tikinčių vaikų būrelį, kad vieną kartą savaitėje ryte pasimelstų. Jie renkasi ir meldžiasi. Tai juos sustiprina, nes per religijos pamokas vaikas gali patirti didelį spaudimą vien dėl to, kad jis tiki, jog Dievas per šešias dienas sukūrė pasaulį. Krikščioniškoje šalyje paaugliui nuo 13 metų mokykloje gali būti gėda, kad ji ar jis neturi seksualinio draugo ar draugės. Tamsos vis daugiau.

Labai svarbu, kad mes vienas kitam padėtume šviesti.

Vakar aš mačiau laužą. Kai malkos yra sukrautos vienoje vietoje, jos gerai dega. Kai ant malkų būna smalos ar jos drėgnos – šaudo ir nulekia į šalį. Tos malkos, kurios liko lauže, dega toliau, bet liepsna silpnesnė. Ta, kuri nukrito į šalį, dar kurį laiką dega, bet vėliau ji nustoja degti. Ji lieka, ji juoduoja, nuo jos kyla dūmelis. Tos malkos, kurios yra laužo viduje, sudegs, o nukritusi malka ir liks pajuodusi.

Kristus sako: „Kas išsaugos savo sielą, tas praras ją“. Kai žvakė dega, ji visa sudega iki pat galo. Žvakės paskirtis ir yra tokia, kad ji skleistų šviesą ir šiek tiek šilumos.

Lemputė, kuri šviečia, kažkada perdegs, bet tokia jos paskirtis. Ji turi šviesti. Ta lemputė, kuri guli sandėlyje, neįvykdys savo paskirties. Ta malka, kuri iššoko iš laužo, liks, bet ji neįvykdė savo funkcijos. Ji liks nuodėguliu.

Vienas apaštalas rašo: „Kai kurie bus išgelbėti iš ugnies, bet kaip nuodėguliai“.

Tą nuodėgulį praktiškai neįmanoma antrą kartą uždegti. Bet kokį pagalį galima uždegti, o apdegusio – praktiškai neįmanoma uždegti. Jeigu tą nuodėgulį vėl įdėsime į laužą, jis degs. Jeigu mūsų daug, jeigu mes, kaip lemputės, kaip malkos lauže, visi kartu degame, tai galime apšviesti didelį plotą. Jeigu kažkas iš bažnyčios lieka vienas, jeigu jis neateina į surinkimą, tai dar kurį laiką jis švies, bet vėliau jis užges.

Todėl Raštas sako: „Neapleiskite savųjų surinkimo“. Nėra labai svarbu, ar bažnyčioje bus du žmonės, ar bus dvidešimt žmonių. Kristus sako: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten Aš esu jūsų tarpe.“

Kai esi vienas, tu šiek tiek degsi, kils dūmai, nes esi išgelbėtas, bet daug svarbiau yra šviesti drauge su kitais tikinčiaisiais.

Duok Dieve, brangieji, kad jums taip būtų, nes tada Kristaus Žodis mumyse išpildomas. Jis yra mūsų tarpe, Jis apšviečia mus, Jis duoda mums šviesą, kai mes savaitės viduryje susirenkame studijuoti Dievo Žodį. Kartojasi tai, ką daug metų stebėjau Rygoje. Kai aš skaitau Bibliją, aš pats daug ką suprantu. Kai studijuoju Bibliją, dar daugiau suprantu. Kada antradienį mes kartu tyrinėjame Bibliją, atsiveria daug giliau ir plačiau, nei tuo metu, kai vienas Raštą tyrinėju. Tai yra svarbu.

Kristus yra šviesa. Jis švietė tamsoje. Nesigėdykite, kad reikia šviesti tamsoje.

Apie Kristų sakoma, kad tamsa Jo neužgožė.

Tamsa dabar laimi. Pragare bus tamsa, bet ten, kur mes ruošiamės, visada bus šviesa. Ten nebus nė vienos lemputės. Kada skaitai apie Naująją Jeruzalę, stebiesi, kad ten net saulės nebus. Ten bus tik Dievas. Tiek nuo Dievo, tiek nuo Avinėlio sosto bus tiek šviesos, kad jos visiems užteks. Tai skirta mums ir visam laikui. Ten nebus nakties. Tokia yra mūsų viltis. Duok Dieve, kad visi, kurie yra šioje salėje, ten papultų.

Viktoras Drustas

2008-06-08, Marijampolė

 
Marijampolės baptistų bažnyčia, Powered by Joomla! Theme made by SiteGround web hosting