-Kas paskatino išvykti į Vengriją? 

-Man nei menkiausia mintis nebuvo šovusi, kad kada nors metus gyvensiu Vengrijoje ir ten studijuosiu Šventąjį Raštą. Man ir nereikėjo apie tai galvoti, Dievas už mane geriau žino, kur man reikėtų būti.

Į Vengriją keliauti nusprendžiau savo studijų universitete pabaigoje. Nežinojau, ką norėčiau veikti, ar kur dirbti po studijų. Viskas man buvo įdomu ir daug dalykų norėjau išbandyti. Tėvų buvau raginama pradėti magistro studijas. Nors ir norėjau studijuoti, pasirinkti tinkamą pragromą bei universitetą buvo didelis iššūkis, mat tuo metu rašiau baigamąjį bakalauro darbą. Pradėjau mąstyti apie alternatyvas. Mano krikščionys draugai iš Kauno tuomet jau buvo bepabaigę savo pirmuosius metus Biblijos institute Vengrijoje.

-Kas yra „Word of life“ Biblijos institutas?

-„Word of Life“ yra tarptautinė krikščioniška organiacija įsteigta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ši organizacija steigia įvairias tarnystes, tokias kaip: Biblijos institutai, vasaros ir žiemos stovyklos, konferencijos, misijų kelionės ir t.t. „Word of life“ institutai įkurti JAV, Pietų Korėjoje, Vengrijoje, Ukrainoje, Argentinoje, Ugandoje ir kitose valstybėse. Biblijos instituto keleto metų programa sukurta mokytis Dievo žodžio, tarnauti bei gyventi su kitais jaunais tikinčiaisiais. Dažniausiai į šį institutą atvyksta ką tik mokyklas pabaigę studentai, tačiau pasitaiko ir vyresnių krikščionių. Kiekvienas atvykęs studentas yra apgyvendinamas aštuonviečiame bendrabučio kambaryje, gauna tarnystę, kuri dažniausiai vyksta savaitgliais bei bendros paskirties darbus, pavyždžiui, darbas virtuvėje, lauko darbai, tvarkymas. Be to, studentai paskirstomi į grupes, kurių lyderiai yra instituto darbuotojai, kurie organizuoja susitikimus kas antrą savaitę.

-Kiek laiko truko studijos?

 -Aš nusprendžiau studijuoti metus, tačiau galima likti ir antriems metams. Kai kurie kiti „Word of Life“ instutai siūlo programas iki keturių metų. Studijos prasidėjo rugsėjo 13-tą dieną, o baigėsi gegužės 27-tą dieną. Po studijų pabaigos visi studentai turi atlikti vasaros tarnystę, kuri trunka aštuonias savaites.

-Kokias disciplinas studijavai?

-Studijų programa susideda iš dviejų semestrų. Kiekvieną semestrą turėjome du pastovius dalykus ir kas savaitę besikeičiančias disciplinas. Pastovieji dalykai buvo Senojo ir Naujojo Tastamentų apžvalgos bei sisteminė teologija. Visi kiti dalykai su keliomis išimtimis dažniausiai trukdavo savaitę, mat juos dėstė dėstytojai iš Valstijų, Izraelio ir Vengrijos. Mokiausi Biblijos knygas ir laiškus bei tokias disciplinas, kaip asmeninis evangelizavimas, bažnyčios istorija, Biblinis konsultavimas ir t.t.

-Kokia studentų dienotvarkė?

-Dienotvarkė institute buvo griežta. Studentai privalo 6val. 45min. būti atsibudę ir daryt ramų laiką. Pysryčiai 7val. 20min., paskaitos prasideda 8 valandą, o baigiasi 12val. 50min, po paskaitų – pietūs. Pasistiprinus, studentai turėdavo atlikti jiems priskirtus valymo, lauko ar virtuvės darbus. Juos pabaigus – laisvas laikas iki vakarienės. Pirmą semestrą po vakarienės turėdavome dvi privalomas mokymosi valandas, jei po pirmojo semestro studentas pasiekia atitinkamą pažymių vidurkį, antrąjį semestrą jam nebereikia privalomų mokymosi valandų. Antradienio ir trečiadienio vakarais kiekvienas kambarys turėdavo susitikimus, kuriuose atėjus kiekvieno studento eilei šis galėjo pasidalinti žinute iš Biblijos, surengti žaidimų ar maldos vakarą. Darbo dienomis šviesos išjungiamos 23 valandą.

-Kas labiausiai įstrigo iš šių metų?

-Šie metai buvo pilni iššūkių. Reikėjo priprasti prie rutinos, išmokti gyventi su merginomis iš skirtingų šalių, priimti taisykles. Tačiau labiausiai džiaugiuosi įgytomis žiniomis, iki šių metų nesupratau, kiek daug nežinau ir kiek daug man dar reikia išmokti. Dėstytojai buvo tokie žmonės, kuriuos laikau pavydžiu, jie noriai mokė studentus, nors nieko už tai ir negavo. Savo žiniomis dalinosi veltui, rodė nuoširdų susidomėjimą ir tai, ką jie mokė, jie patys mokėsi ilgus metus. Sužinojau daug konteksto subtilybių bei įgavau darnų Biblijos istorijos vaizdinį, kuris man padeda suprasti atskiras knygas.

Taip pat vienas iš įsimintinų dalykų buvo stipendiją. Studentai atvykę iš skurdesnių regionų turėjo galimybę užpildyti prašymą stipendijai gauti. Aš būtent taip ir padariau. Po prašymo užpildymo institutas užsiima remėjų paieška, remėjais dažniausiai būna amerikiečiai, būtent taip ir nutiko mano atveju. Beveik septyniasdešimt procentų mano studijų kainos buvo padenga amerikietės moters, kuriai turėjau parašyti keletą laiškų apie savo studijas Vengrijoje.

-Kaip planuoji pritaikyti įgytas žinias?

-Įgytas žinias pritaikyti galėjau tuojau pat, nes kiekvieną pirmadienį turėjau galimybę tarnauti. Buvau paskirta į anglų kalbos klubą, važiuodavome į gretimame miestelyje esančią mokyklą ir žaisdavo su vaikais, kartu mokydami juos anglų kalbos. Šiuo metu pritaikau žinias Japonijoje esančioje anglų kalbos mokykloje japonams. Tai viena iš „Word of Life“ tarnysčių, kuri sutrumpintai vadinasi SYME. Čia esančių japnų nemokau anglų kalbos, bet tris kartus per savaitę rengiame anglu kalbos kavines, į kurias gali ateiti žmonės iš miesto. Taip pat padedame vietinėms bažnyčioms.