Kauno "Kristaus misijos" baptistų bažnyčioje lankėsi profesionalus choras „Evangelion Chorale“ iš Minesotos valstijos (JAV). Tai yra misijos "Baltijos turas 2016" dalis. Lietuvoje šis choras dar koncertavo Alytaus "Dainavos muzikos šalies festivalyje", po to vyksta į Latviją ir Estiją.

Bilokin Sergii: mano tarnystė plečiasi ir aš esu "Muzika pasauliui" atstovas Pabaltijui. Mes su viltim žvelgiam į ateitį, kad daug jaunų žmonių galėtume paskatinti tarnavimui bažnyčiose. Džiugu matyti, kad šiame pasaulyje Dievas liečia žmonių širdis, kad jie tarnautų ten, kur geriausiai sugeba. Broliai ir seserys, kurie atvyko iš Amerikos, yra liudijimas, kad Dievas veikia žmonių širdyse nepriklausomai nuo šalies. Choras "Evangelion Chorale", kuris atvyko iš Minesotos, tai mano seni draugai. Jie daug kartų buvo atvykę į Ukrainą, mes keliavome per įvairias bažnyčias ir per muziką skelbiame Evangeliją. Jie paprasti žmonės, kaip ir mes. Kiekvienas iš jų turi šeimą, profesiją. Dievas ypatingai palietė jų širdis, kad kuriam laikui paliktų savo šeimas Amerikoj ir atvykltų pas mus.

Tim Sawyer: Aš esu šiame chore tenoras. Jūsų choras turi tokį patį pavadinimą, kaip ir mūsų. „Evangelion“ reiškia „Geroji Naujiena“. Mūsų giedojimas kartu turi tris tikslus: apšviesti, praturtinti, įkvėpti. Savo muzika norime atnešti Kristaus šviesą. Norime praturtinti žmones, sales, bendruomenes, tuo, ką giedame. Tai ką giedame, mus labai įkvepia ir tuo įkvėpimu norime pasidalinti su jumis. Mes giedojome tik vieną koncertą JAV, nes esame iš skirtingų vietų. Bet ši grupė yra giedojusi Ukrainoje. Nuo 1998m. mes jau 9 kartus buvome Ukrainoje įvairiose šos šalies miestuose. Kai susipažinome su situacija, kuri yra tarp Rusijos ir Ukrainos, supratome, kad reikia sukurti naują planą. Mes turėjome laiko, kad surasti naują vietą, kur galėtume atvežti savo muziką. Mes žinome, kad Baltijos šalys labai vertina chorinę muziką, turi gilias tradicijas. Ir daugelis mūsų grupės narių nėra buvę Baltijos šalyse. Kiekvienas choro narys renka pats sau lėšas, kad galėtų keliauti. Tie paaukojimai ateina iš šeimos, draugų, giminių, kurie tiki ta misija, kurią atlieka šis choras. Tai mums daug daugiau, negu tik apsižvalgyti, pamatyti šalį. Nors mes turėjome šiandien progą pamatyti Vilnių, koks tai yra gražus miestas.

Daktaras Port pradėjo savo veiklą 1998m. Kodėl suformavote pirmąją grupę, kuri vyko į Ukrainą?

-Tai buvo naujas laikas Amerikos krikščionims. Anksčiau negalėjome pasiekti tų žmonių, kurie buvo Sovietų sąjungoj, o staiga atsirado ši galimybė. Sovietų sąjungoj buvo krikščionių, kurie šlovino Dievą, gal ne taip akivaizdžiai, bet širdyse tai tikrai. Buvo gera sužinoti, kad galėjome susisiekti su krikščionimis kitame pasaulio krašte, už tūkstančių kilometrų, kad kažkur tolimoj šaly yra broliai ir seserys, kuriems jie rūpi. Ypatingai tuos, kuriuos jie galvoja juos esant priešais. Jie sužinojo, kad nesame priešai, o kaip tik broliai, seserys Kristuje. Viskas prasidėjo nuo to.

-Daktaras Portas ir aš dirbame viename universitete Minesotoje. Tik nedidelė dalis iš mūsų yra profesionalai ir gyvena iš muzikos. Pas mus yra gydytojų, mokytojų, bažnyčių tarnautojų, draudimo vadybininkų. Bet mus jungia meilė Dievui. Mūsų troškimas panaudoti balsus ir muziką Dievo šlovei. Mes degame, kad galėtume nešti Evangeliją ten, kur nebuvo girdėta. Todėl mes čia. Kad pasidalintume ta aistra muzikai, kurią mes turime. Ir kad tu neturi būti profesionalas, kad tai atliktum puikiai. Jei turi gerą vadovą, tada gali beveik viską.