Pasaulyje mes turėsime priespaudą, bet Kristus nugalėjo ir Jis kviečia mus nugalėti.

Kada tampama nugalėtoju? Turi vykti kova, tuomet bus ir nugalėtojas. Kovos būna išorinės ir vidinės. Išorinės – pasaulinė sistema. Ji dažniausiai siūlo tai, kas prieštarauja tiesoms, užrašytoms Rašte. Moko žmones gyventi kitaip, nei savo žodyje moko Dievas. Prisiminkime televiziją, laikraščius, atlygio sistemą. Žmonės įtraukiami į sunkumus. Siūlomos piniginės paskolos, įvairios prekės, prabangūs automobiliai. Nuolat kartojama, kad toks gyvenimo stilius yra geras.

Ar pastebėjote, kaip žmonėmis manipuliuojama tuomet, kai norima laimėti rinkimus į seimą, į mero kėdę. Pažadama įvairūs dalykai. Gal žinote, kas daugiausia dalyvauja rinkimuose? – Pensininkai. Kandidatai kalba ir žada tai, kas patinka pensininkams.

Kaip elgėsi Jėzus? Jis elgėsi taip, kaip patiko Tėvui. Jėzus elgėsi teisingai, neatsižvelgiant į tai, ar sulauks žmonių palankumo, ar ne. Kuo jūs būsite arčiau prie Kristaus, tuo daugiau priešiškumo iš žmonių galite susilaukti. Mes esame kitokie.

Dažnai tai būna piktojo išorinė veikla. Jis yra melo tėvas. Skleidžia įvairius melus, kad nukreiptų žmones nuo tiesos.

Dar yra vidinė kova. Vidinė kova vyksta mumyse, nes kiekvienas turime nuodėmingą prigimtį. Gimėme atskirti nuo Dievo ir gavome nuodėmingą prigimtį. Mąstymas, norai, troškimai yra įtakoti nuodėmingos prigimties – tai mano „Aš“, kurį turėjau iki išgelbėjimo.

Dabar patikėjęs Kristumi kaip savo Gelbėtoju, turiu naują prigimtį, bet visi žmonės kovoja vidines kovas, nepriklausomai nuo to, kokio fizinio ir dvasinio amžiaus jie bebūtų. Visą gyvenimą reikės kovoti. Prisiminkime istoriją. Karai truko šimtą metų. Buvo tokių, kurie truko šešias dienas.

Kuo mūsų „Aš“ yra didesnis, tuo galingiau jis pasireiškia, tuo kova aršesnė.

Kristus kviečia mus būti nugalėtojais.

Kaip nugalti išorines ir vidines kovas?

1 Jono 5,4-5: „Juk, kas tik gimė iš Dievo, nugali pasaulį; ir štai pergalė, nugalinti pasaulį – mūsų tikėjimas! O kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?“

Pasiekti pergalę galime tikėjimu. Tikėkime, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, kuris yra mumyse. Patys iš savęs mes negalime nugalėti piktojo, nes jis yra gudrus, galingas.

Rašte matome, kad žmonių sugedimas vis didės ir didės. Iliuzija tikėti, kad mes pakeisime pasaulį, visus žmones aprūpinsime tuo, ko jiems reikia. Mes negalime pakeisti žmonių širdžių. Jeigu žmogaus širdis nepakeista, tuomet, kad ir kokia graži idėja bebūtų, ji neveikia. Trukdo mūsų „Aš“.

Kai mes, tikintieji, tikime Dievo žodžiu, o tai pasireiškia veiksmu, tai ir bus pergalė. Tuomet Dievas per mus veikia.

Mato: 5,14 „Jūs esate pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, pastatyto ant kalno.“

Kaip šviesa mes galime įtakoti, nors pasaulio nepakeisime. Dievas yra šviesa. Mes pažinome tiesą ir ja dalinamės. Taip ta šviesa ir sklinda.

Mato 5,13: „Jūs esate žemės druska. Jei druska netenka sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.“

Druska neleidžia maisto produktams sugesti.

Mato 5,11: „Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus šmeižia ir persekioja bei meluodami visaip piktžodžiauja.“

Kartais žmonėms mūsų kalba ar elgesys nepatinka. Jie yra tamsoje, o mes apšviečiame jų blogus darbus. Todėl mūsų nemėgsta. Jei esi savas, tai mus kviečia į vaišes. Jeigu tu negeri alkoholio, esi kažkoks kitoks. Jeigu nevagi, esi mums pavojingas. Gali būti apkaltintas.

Kristus sako apie save, kad nugalėjo pasaulį. Jis padės ir mums, nors galime susilaukti šmeižto, persekiojimo.

Turime pasipriešinti piktajam. Jokūbo 4,7-10: „Todėl atsiduokite Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų. Artinkitės prie Dievo, ir Jis artinsis prie jūsų. Nusiplaukite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, dvejojantys. Dejuokite, liūdėkite ir raudokite! Jūsų juokas tepavirsta gedulu, o džiaugsmas – liūdesiu. Nusižeminkite prieš Viešpatį, ir Jis jus išaukštins.“

Mums reikia artintis prie Dievo, tuomet ir Dievas artinsis prie mūsų, suteiks mums pagalbą. Kovojant su piktuoju, negalima naudoti ginklų, kuriuos jis naudoja: melo, pykčio, vaidų. Naudokime Dievo ginklus.

Efeziečiams 6,11-20: „Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas. Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje. Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktą dieną pasipriešinti ir, visa atlaikę, išstovėti. Tad stovėkite susijuosę savo strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais ir apsiavę kojas pasiruošimu skelbti taikos Evangeliją. O svarbiausia, pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas liepsnojančias piktojo strėles. Pasiimkite ir išgelbėjimo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį, visada melsdamiesi Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymu. Ištvermingai budėkite, malda užtardami visus šventuosius ir mane, kad, man atvėrus lūpas, būtų duotas žodis drąsiai atskleisti Evangelijos paslaptį, kurios pasiuntinys esu ir būdamas kalinys, – kad turėčiau drąsos kalbėti taip, kaip privalau kalbėti.“

Svarbu tikėjimas, malda, Evangelija, tiesa, teisumas, išgelbėjimas, Dievo žodis, budėjimas. Dar turi būti meilė.

Kristus apie save kalbėjo, kad Jis turi būti paaukotas, turi mirti.

Taip ir man reikia kovoti prieš savąjį didelį „Aš“, prieš savo nuodėmingą prigimtį ir mokytis, kad Dievas vadovautų mano gyvenime. Jono 3,30 „Jis turi augti, o aš – mažėti“.

Valia, norai, troškimai turi būti pajungti Dievui. Elgtis ne taip, kaip norime mes, bet taip, kaip to nori Dievas. Dažnai aš pastebiu, kad savo gyvenime pasielgiu taip, kaip aš noriu. Žinau, kad reikia elgtis, kaip sako Dievas, bet pasielgiu kitaip. Tokia vidinė kova.

Kolosiečiams 3,5-10: „Todėl marinkite tuos savo narius, kurie yra žemėje: ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat godumą, kuris yra stabmeldystė. Dėl šių dalykų ateina Dievo rūstybė neklusnumo vaikams. Jūs irgi kadaise taip elgėtės, gyvendami tarp jų. Bet dabar jūs visa tai nusivilkite: rūstybę, nirtulį, nelabumą, pyktį, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų. Nebemeluokite vienas kitam, nusivilkę senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilkę nauju, kuris atnaujinamas pažinimu pagal atvaizdą To, kuris jį sukūrė.“

Kai save paanalizuoju, matau, kad užsigaunu, įsižeidžiu tuomet, kai mano „Aš“ yra didelis, kai svarbi mano nuomonė, kai dideli mano norai, ambicijos. Į tą didelį „Aš“ pataikyti iš bet kur labai lengva.

Kol gyvename, kol alsuojame, mes nuolat patiriame išorinę kovą, kuri pasireiškia pasaulio sistemomis, žmonių nuomone, piktojo įtaka. Kovojame vidinę kovą prieš savo mintis, savąjį „Aš“, savo valią.

Kristus kviečia mus nugalėti. Nugalėtojai yra apdovanojami. Po karų dalindavosi grobį. Per sporto varžybas nugalėtojas gauna medalį. Dievas nugalėtojams duoda atlygį. Jau dabar galime ragauti šių vaisių, jei pasiseka įveikti savąjį „Aš“.

Apreiškimo 2,7: „Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms: ‘Nugalėtojui Aš duosiu valgyti nuo gyvybės medžio, esančio Dievo rojaus viduryje’ “

Buvo medis ir yra, bet mes prie jo neturime priėjimo. Dievas ateityje leis nugalėtojams valgyti nuo šio medžio vaisių. Apreiškimo 2,11 „Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms: ‘Nugalėtojas nenukentės nuo antrosios mirties’ “

Kas gimė du kartus, tam tereikėtų vieną kartą mirti. Nebent Kristus ateitų ir paimtų, tuomet mirtis nepalies. Dėl šito turime ramybę.

Apreiškimo 2,17: „Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms: ‘Nugalėtojui Aš duosiu paslėptos manos ir baltą akmenėlį, o ant akmenėlio bus įrašytas naujas vardas, kurio niekas nežino, tiktai gavėjas’ “

Atkreipkite dėmesį, kad tai sakoma ne vienai bažnyčiai, bet visoms bažnyčioms.

Apie šią eilutę yra įvairių nuomonių, kas tai galėtų būti. Paslėpta mana yra valgis, kurį Dievas davė Izraelio tautai. Mana krito iš dangaus. Izraelitai ją rinko ir valgė. Kristus sakė: „Aš esu maistas“. Tai reiškia vykdyti Tėvo valią.

17 eil. kalbama ir apie baltą akmenėlį. Aiškinama, kad Mažojoje Azijoje buvo paprotys dovanoti baltą akmenėlį su išraižytu simboliu ar palinkėjimu. Kiti sako, kad akmenėlius naudojo kaip teismo simbolį. Jeigu žmogus gaudavo baltą akmenėlį, tai reiškė, kad jis nekaltas. Jei gaudavo juodą – kaltas.

Tik pats žmogus žinos, kas bus užrašyta ant balto akmenėlio, kuriuo Dievas jį apdovanos. Tai yra asmeninė Dievo dovana.

Apreiškimo 2,26-28: „Tam, kuris nugali ir iki galo laikosi mano darbų, Aš ‘duosiu valdžią tautoms: jis valdys jas geležine lazda, ir jos bus sudaužytos tarsi moliniai indai’, – kaip ir Aš esu gavęs valdžią iš savo Tėvo; – ir jam duosiu aušrinę žvaigždę’ “.

Pranašystėse matome, kad Jėzus valdys geležine lazda. O čia pažada, kad ištikimiesiems iki galo leis valdyti kartu.

Apreiškimo 3,5: „Nugalėtojas bus aprengtas baltais drabužiais, ir jo vardo neištrinsiu iš gyvenimo knygos. Aš išpažinsiu jo vardą savo Tėvo ir Jo angelų akivaizdoje’.

Nugalėtojas ne savo drabužius atsineš, bet bus aprengtas baltais drabužiais. Prisiminkime Jėzaus atsimainymą ant kalno, kur Petras, Jonas ir Jokūbas nusigandęs stebėjo.

Atkreipkite dėmesį į žodžius „ir jo vardo neištrinsiu iš gyvenimo knygos“. Daug kas šią eilutę naudoja žmonėms gąsdinti. Klausia: „Ar tu dar nepraradai amžinojo gyvenimo? Ar tavo vardas dar neištrintas iš gyvenimo knygos? Jeigu tu prarasi amžinąjį gyvenimą, tuomet tave ištrins iš gyvenimo knygos.“

Aš galiu sakyti tokiam žmogui: „Dievas pažadėjo, kad mano vardo neištrins iš gyvenimo knygos. Turiu 5 eilutę. Galim kartu paskaityti.“

Mes patys dovanų nepasiimsime. Dievas nori nugalėtojus apdovanoti.

Apreiškimo 3,12: „Nugalėtoją Aš padarysiu ramsčiu savo Dievo šventykloje, ir jis jau nebeišeis laukan; užrašysiu ant jo savo Dievo vardą ir vardą savo Dievo miesto, naujosios Jeruzalės, nužengiančios iš dangaus nuo mano Dievo, ir savo naująjį vardą’. Geriausia vieta, kur galiu būti.

Kada mūsų gyvenime būna geriausios dienos? Tada, kai patiriame Dievo artumą.

Apreiškimo 3,21: „Nugalėtojui Aš duosiu atsisėsti šalia savęs, savo soste, kaip ir Aš nugalėjau ir atsisėdau šalia savo Tėvo, Jo soste’.

Apreiškimo 21,6-7: „Ir Jis man pasakė: „Įvyko! Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga. Trokštančiam Aš duosiu dovanai gerti iš gyvenimo vandens šaltinio. Nugalėtojas paveldės viską, ir Aš būsiu jo Dievas, o jis bus mano sūnus.“

Dievas sako: „Kovokite gerą kovą.“

Mes neturime kovoti vienas prieš kitą, nes Dievo Dvasia prieš save nekovoja.

Mus gali padrąsinti apaštalo Pauliaus žodžiai: Filipiečiams 4,13: „Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina.“

Laimėkime kovas ir Dievas mus gausiai apdovanos.

2015-09-27, Marijampolė