Vasario 16-17 dienomis rengėme krikščionišką stovyklą nuostabioje sodyboje netoli Salaperaugio kaimo. Susirinko 11 vaikų ir paauglių. Pradžioje susipažinimui reikėjo nupiešti prisistatymą „Kas aš esu“. Vėliau kiti dalyviai bandė atspėti, kas tam vaikui patinka, ką jis veikia, kas jis yra. Sužaidę dar keletą žaidimų, skaniai papietavome už bendro stalo. Vėliau vyko Biblijos pamokėlė. Mokėmės apie melą, kodėl žmonės meluoja, ir kokios to pasekmės. Žiūrėjome, kad Dievui nepatinka melagiai, ir mokėmės, kaip išsivaduoti iš melo.

Po pamokėlės visi išlėkėme į lauką, kur vyko renginys, skirtas paminėti vasario 16-ąją – Lietuvos nepriklausomybės dieną. Pradžioje vaikai pasiskirstė į tris komandas ir bandė viena spalva iš Lietuvos trispalvės nupiešti ant sniego tai, kas jiems patinka, o vėliau susibūrę į vieną vietą kiekvienos spalvos komanda piešė vėliavos spalvas ant sniego. Taip gavosi nuostabi Lietuvos vėliava, kurią galėjo stebėti visi važiuojantys į Salaperaugį.

Vėliau tęsėme žaidynes lauke: kas smagiai leidosi nuo kalnų, kas čiuožinėjo ant sušalusio ežeriuko, o labiausiai sušalę vaikai, sugrįždavo į šiltą sodybą (vėjas buvo gana žvarbokas).

Programa tęsėsi žaidžiant stalo žaidimus, maišant lietuvišką gardžią naminę duoną, ir gaminant skanius sumuštinius bei košę. Po vakarienės, sutemus, leidomės į naktinį žygį, kurio metu giedojome Lietuvos himną, krikščioniškas giesmeles ir kitas dainas. Sugrįžus, turėjome pokalbių vakarą „Dar nemiegok“, kurio metu paaugliai dalijosi savo sunkumais, su kuriais jie susiduria savo gyvenime. Po maldos, išsiskirstėme miegoti.

Kitą rytą patys vaikai maišė blynus ir juos kepė. Papusryčiavus, žiūrėjome filmą apie Jėzų. Kai kas sakė, kad filmas padėjo susidaryti platesnį vaizdą apie Jėzaus gyvenimą žemėje ir Jo pasakytus žodžius. Kai kuriuos lietė Jėzaus mirtis ant kryžiaus ir prisikėlimas.

Po Filmo peržiūros, atėjo laikas pažaisti lauke. Bandėme žaisti ledo ritulį ant ledo. Vėliau vaikai čiuožinėjo nuo kalnų ir žaidė ant ledo.

Sugrįžus iš lauko, atsidarė „sausainių gamybos fabrikėlis“. Kiekvienas vaikas galėjo savo rankomis sukurti įvairiausių formų sausainius ir juos sudėti kepimui. Kol kepė sausainiai, vaikai lauke ant laužo kepėsi dešreles su bulvėmis. Na, o tada atėjo metas ir paragauti savo kūrybos sausainių su skania mėtų arbata.

Pasistiprinę patraukėme į žygį aplink visą Salaperaugio ežerą. Nors kai kur teko sunkiai eiti per sniegą, vienoje vietoje įveikti tankumyną su užšalusia pelke, bet visi grįžo laimingi.

Dar žaidėme įvairius stalo žaidimus, pavakarieniavome, ir stovyklos uždarymo metu kiekvienas dalyvis gavo dovanų pačių minkytos, gerai iškilusios ir sodyboje iškeptos duonos bandelę.