Audrius Biekša:

Pavyzdys: sakysime iki atostogų pradžios liko savaitė, jūs ruošiatės į kelionę, kraunate lagaminus, bet savaitgalį apsilankote pas daktarą, kuris pasako, kad sergi vėžiu ir tau liko gyventi mėnuo. Iš karto keičiasi laiko supratimas. Jau nebe atostogos būtų svarbu. Galvotum apie tai, kaip prasmingai praleisti paskutines gyvenimo dienas: reikia spėti susitaikyti su tuo ir tuo, kai kam atleisti, dar turi likti laiko paskelbti Evangeliją, su artimaisiais praleisti kuo daugiau laiko.

Šiandien noriu pakalbėti apie teisingą laikino gyvenimo perspektyvą amžinybės akivaizdoje.

Mes gyvename taip, lyg šioje žemėje gyventume amžinai ir niekad mums nereikėtų mirti. Bet dažnai nė nesusimąstome, kad šis gyvenimas yra laikinas ir labai trumpas. Jis greitai prabėgs ir mums reikės žengti į amžinybę. Ir kai tai supranti, tai keičia tavo gyvenimo supratimą, keičia prioritetus (kas svarbu, o kas ne), keičia patį gyvenimą. Ar žinote apie ką Paulius rašo pirmojo laiško Korintiečiams 7 skyriuje? Apie santuoką ir pasilikimą nesusituokus. Šiame skyriuje apaštalas rašo apie susituokusius, apie nesusituokusius, apie išsiskyrusius, apie poras, kur vienas sutuoktinis yra neišgelbėtas. Ar tuoktis, ar likti vienam? O ką daryti našlėms? Pačiame skyriaus viduryje Paulius sustojo ir pasako laiško skaitytojams teisingą užimto gyvenimo perspektyvą. Reikia įsidėmėti, kad mūsų laikas šioje žemėje yra labai trumpas.

1 Korintiečiams 7,29-31 „Sakau jums, broliai: laikas trumpas! Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų, ir kurie verkia, tarsi neverktų, ir kurie džiaugiasi, tarsi nesidžiaugtų, ir kurie perka, tarsi neįsigytų, ir kurie naudojasi šiuo pasauliu, - tarsi nesinaudotų. Nes šio pasaulio pavidalas praeina.“

Nepamirškime vienos svarbios minties, kurią pasako apaštalas Paulius – balansas arba pusiausvyra mūsų gyvenime, yra reikalingas. Aš šią mintį jums noriu kartoti ir kartoti: laikas yra trumpas. Turime sudėlioti, kas gyvenime yra svarbu, o kas nėra svarbu, nes gyvenime reikia pasirinkti. Dažnai gyvenime yra daug nesvarbių dalykų ir mes skiriame jiems daug laiko.

Šiandien kalbėsiu apie tai, kad laikas yra trumpas ir apie tai, kokias išvadas turiu padaryti, ką savo gyvenime pakeisti, kai suvokiu, jog laikas yra trumpas.

Originalo (graikų) kalboje žodis „laikas“ kalba apie konkretų laiko tarpą.

Biblija palygina mūsų gyvenimą su:

1. Garu. Jokūbo 4,14 „Jūs nežinote, kas atsitiks rytoj! Ir kas gi jūsų gyvybė? Garas, kuris trumpam pasirodo ir paskui išnyksta.“

Man seniau patikdavo vaikščioti žiemą, kai būdavo labai šalta. Ypač naktį, kai danguje daug žvaigždžių. Dažnai, kai yra šalta ir tu kvėpuoji, matai, kaip iš burnos kyla garai. Bet jie išlieka tik akimirką ir tuojau pat išnyksta.

Taip ir mūsų gyvenimas šioje žemėje panašus į garą.

2. Žiedu. 1 Petro 1,24 „Mat „kiekvienas kūnas – tartum žolynas, ir visa žmogaus garbė tarsi žolyno žiedas. Žolynas sudžiūsta, ir jo žiedas nubyra.“

Gražu, kai pavasarį žydi obelys, vyšnios ir norisi, kad tie žiedai ilgam pasiliktų. Tuomet dar ilgai galėtume jais žavėtis. Po savaitės matai nubirusius žiedus. Taip ir mūsų gyvenimas. Labai gražus, bet labai trumpas.

Skaičiuokime savo likusias dienas. Psalmių 90,9-10 ir 12 „Mūsų dienos praeina Tau rūstaujant, mūsų metai kaip atodūsis. Mūsų metų skaičius yra septyniasdešimt, o stipresniųjų-aštuoniasdešimt. Dauguma jų praeina varge ir kančiose. Jie greitai praeina, ir mes išnykstame.“ „Pamokyk mus skaičiuoti mūsų dienas, kad įgytume išmintingą širdį!“

Ar kada pagalvojote, kiek dienų mums dar liko gyventi? Aš žinau, kad vieną dieną mirsiu, kad nuo mirties nepabėgsiu. Ar mokame vertinti ir skaičiuoti savo gyvenimo dienas? Mes pratę skaičiuoti metus. Vienas gimtadienis, po metų – kitas gimtadienis. Kai buvau kariuomenėje ir likdavo šimtas dienų iki demobilizacijos, nusipirkdavome kalendorių ir užbraukdavome kiekvieną pasibaigusią dieną. Ar kada skaičiavote, kiek dienų jums dar liko, jeigu gyvensite 80 metų?

Pastoriui Pranui liko 14235 dienos, Algiui 11315 dienos, Rimvydui 14600 dienų. Man liko 17885 dienos. Laikas yra trumpas. Ar mes skaičiuojame savo dienas? Ar išmintingai jas naudojame?

Ar jūs žinote, kiek žmonių miršta Lietuvoje per savaitę? Pirmadienis – Pasvalio rajone namie rasti negyvi vyras ir žmona. Šiauliuose iš balkono iškrito ir mirtinai susižalojo 77 metų vyras. Antradienis – Lenkijoje prie Konino miesto įvyko sunkvežimio avarija. Du lietuviai žuvo. Molėtuose, kilus gaisrui, sudegė vyras ir moteris – namo šeimininkai. Trečiadienį Utenos rajone rasta negyva 49 metų moteris. Ketvirtadienis – Radviliškio rajone jaunas vyras, važiavęs kawosaki motociklu, rėžėsi į medį ir mirtinai susižalojo. Jam buvo 21 metai. Penktadienį Kupiškio rajone viename sandėlyje nuo lubų atitrūkusi metalinė dalis mirtinai sužalojo 43 metų darbininką. Ar žinote, kiek žmonių per savaitgalį nuskendo? – Septyni mirė vandenyje.

Mes gyvename Lietuvoje. Vis dar vasara. Virš galvų žydras dangus. Sirijoje vyksta karas, kuris pareikalauja daug aukų. Izraelio ir Gazos konfliktas – mirtys kiekvieną dieną. Ukrainoje vyksta karas.

Ar mes tarnaujame Dievui šiandieną?

Dar kartą pažvelkime į 1 Korintiečiams 7,29-31. Paulius sako: „Laikas trumpas!“ 29 eil. kalba apie susituokusius. Jis rašo: „Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi tarsi jų neturėtų.“ Ar reikėtų suprasti, kad jis ragina nesirūpinti žmona? Žmoną reikia mylėti meile agape. Apaštalas Paulius negali prieštarauti sau pačiam (ką rašė kituose laiškuose) ir pačiai Biblijai. Biblija aiškiai sako, kad vyrai turi mylėti ir rūpintis savo žmonomis.

Efeziečiams 5,25 „Jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas, kaip ir Kristus pamilo bažnyčią ir atidavė už ją save.“

Kolosiečiams 3,19 „O jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas ir nebūkite joms šiurkštūs.“

1 Timotiejui 3,4-5 „Geras savo namų šeimininkas, turintis klusnius ir tikrai dorus vaikus. Jei kas nesugeba šeimininkauti savo namuose, kaipgi jis rūpinsis Dievo bažnyčia?“

1 Timotiejui 5,8 „Jeigu kas neaprūpina savųjų, ir ypač savo namiškių, tas yra paneigęs tikėjimą ir blogesnis už netikintį!“

Nepaskęskite vien tik santuokos reikaluose. Santuoka yra palaiminimas ir džiaugsmas, bet su ja atsiranda ir tam tikros atsakomybės, rūpesčiai. Jau nebesi toks laisvas kaip seniau, nebegali daryti visko, ko nori, bet reikia derinti su žmona. Vakarais būni ne su draugais, bet namuose su žmona. Viską darote kartu.

Kol jauni žmonės nesusituokę, jie uoliai tarnauja Viešpačiui. Jie myli Viešpatį ir stengiasi visomis jėgomis Jam tarnauti, kur tik gali. Bet kai susituokia, viskas pasikeičia. Jau ir bažnyčia kažkur toli, jau ir pamaldos apleidžiamos, o ką jau kalbėti apie tarnystę.

Šeima yra gerai, vaikai yra gerai, bet nei šeima, nei vaikai patys iš savęs nėra krikščionio gyvenimo tikslas. Tai yra tik priemonė pasiekti Dievo tikslą, Dievo pašaukimui tavo gyvenime.

Visur turi būti pusiausvyra, nes laikas yra trumpas.

1 Korintiečiams 7,28 „Jei vedi, nenusidedi, ir jei mergina išteka, nenusideda. Tačiau šitokie žmonės turės kūno vargų, o aš norėčiau jus apsaugoti nuo jų.“

Apaštalas Paulius ragina tikinčiuosius tarnauti dievui.

1 Korintiečiams 7,35 „Tai kalbu jūsų pačių labui, ne norėdamas užnerti jums kilpą, bet dėl to, kad tai yra tinkama ir kad jūs neblaškomi galėtumėte atsiduoti Viešpačiui.“

Reikalinga pusiausvyra ir mūsų emocijose. Apie tai Paulius kalba 1 Korintiečiams 7,30 eil. „Ir kurie verkia, tarsi neverktų, ir kurie džiaugiasi, tarsi nesidžiaugtų.“ Gyvenime mes dažnai esame emocijų bangų nubloškiami tai į vieną, tai į kitą pusę. Ir taip prarandame pusiausvyrą.

Yra toks posakis: „Gyvename ašarų pakalnėje“. Lietuvoje tai yra tiesa. Gal Vokietijoje, gal Norvegijoje to nėra, bet Lietuvoje nuo to nepabėgsime. Ką man dėl to daryti? Kai lietuvio paklausi: „Kaip gyveni?“, jis dažnai pradeda dejuoti: „Nėra darbo, jei turiu, tai mažai moka. Manęs negerbia, nemyli.“ Žmonėms sunku. Aš to neneigiu.

Paulius sako, kad laikas yra trumpas. Galvokite apie amžinybę.

Gal kuris nors iš jūsų niekada neišsikrapštysite iš ligos, sirgsite visą gyvenimą, bet nepamirškite, kad laikas yra trumpas. Šis gyvenimas yra trumpas, labai greitai mūsų vargai ir negalios pasibaigs. Mes amžinai būsime su Viešpačiu. Apreiškimo 21,4 „Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; nebebus daugiau mirties, nei liūdesio, nei dejonės, nei skausmo daugiau nebebus, nes kas buvo pirmiau – praėjo”.

Tie, kas verkia, prisiminkite tai. Romiečiams 8,18 „Aš manau, jog šio laiko kentėjimai nieko nereiškia, lyginant juos su būsimąja šlove, kuri mumyse bus apreikšta.“

Yra kitas kraštutinumas. Kai žmonėms sekasi, jie trykšta džiaugsmu. Ar aš galiu džiaugtis? Taip. Krikščionis neturi būti susikaustęs, slėpti džiaugsmą, mąstyti iš amžinybės perspektyvos. Džiaugtis vien tais pasiekimais, kuriuos tu turi šiame gyvenime ir pamiršti amžinybę, yra neteisinga. Tai, ką aš šiandieną turiu, ką man davė Dievas: mano turtas, mano šeima, mano draugai, mano darbas, tą aš paleisiu. Mūsų laukia amžinas džiaugsmas, bet ne čia, ne šioje žemėje.

Luko 10,20 „Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje”.

Dar viena sritis, apie kurą kalba korintiečiams apaštalas Paulius yra materialiniai poreikiai: „Ir kurie perka, tarsi neįsigytų.“

Mes gyvename materialistinėje visuomenėje. Girdime, matome reklamas: „Pirk! Pirk! Be šito tu nebūsi laimingas.“ Ir perki. Įsigyti kokį nors daiktą nėra blogai. Jeigu apie materialines gėrybes sukasi tavo mintys, jeigu tai pagauna tavo širdį, tai visas tavo gyvenimas apie tai ir suksis, nuolat apie tai kalbėsi: „Aš tą ir tą nusipirkau.“

O ar pakalbate apie dvasinius dalykus? Turi būti balansas.

Mato 6,31-32 „Todėl nesirūpinkite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’, arba: ‘Ką gersime?’, arba: ‘Kuo vilkėsime?’ Visų tų dalykų ieško pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia.“

Taip kalbėjo Jėzus, bet ir šiandien niekas nepasikeitė. Retai sutinki žmonių, kurie, nusipirkę prabangų daiktą, sugebėtų apie jį nekalbėti.

Ne apie tai turi suktis mūsų gyvenimas. Biblija lygina žmogaus gyvenimą su svečiais. Svečiuose tu neįsikuri kaip savo namuose.

Abraomas buvo pavyzdys. Jis gyveno palapinėse.

Patyrinėkime 1 Korintiečiams 7,31 eil. Ką reiškia naudotis šiuo pasauliu? Graikų kalboje reiškia „naudotis iki pat galimybių galo“. Kai kurie žmonės naudoja savo gyvenimą būtent taip, išspaudžia viską iki galo. Dažnai taip gyvena jauni žmonės. Jie sako: „Jei džiaugtis, tai iki galo“, „Jei gerti, tai iki dugno“, „Švęsti, tai švęsti! Vienintelis gyvenimas, kurį gyvenu.“

1 Korintiečiams 15,32 „Jei grynai kaip žmogus kovojau Efeze su laukiniais žvėrimis, tai kokia man iš to nauda? Jeigu mirusieji neprisikels, tai „valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime”.

Kai Dievas suteikia progų džiaugtis, džiaukimės, bet mąstykime apie amžinybę.

Aš mokau japonus anglų kalbos ir klausiu jų: „Dėl ko tu gyveni?“ Jie atsako: „Aš noriu nukeliauti į Ameriką, į Australiją.“ O jeigu aš nepamatysiu Kinų sienos? Kas tuomet? Ar tai reiškia, kad negyvenau? Ar aš tik dėl to gyvenu? Ar turėčiau verkti? Dievas man suteikė galimybę gyventi JAV. Nepamačiau Didžiųjų Kanjonų, nors iki jų reikėjo važiuoti tik tris valandas.

Aš gyvenu dėl kito pasaulio. Nuostabiais dalykais, kurių aš nė neįsivaizduoju, mėgausiuosi visą amžinybę. Ar jūs bent įsivaizduojate, kas ten bus? Paskaitykite Apreiškimo knygoje, kas laukia krikščionio.

1 Korintiečiams 2,9 „Bet skelbiame, kaip parašyta: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į širdį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie Jį myli”.“

Sakau jums: laikas yra trumpas! Mums šiame gyvenime reikalinga pusiausvyra. Mums reikia žvelgti į tai, kas yra svarbiausia ir bėgti link tikslo. Nenuleiskime akių nuo Jėzaus ir nenukrypkime į šalį. Ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, žinodami, kad turime tik vieną gyvenimą, kurį paskirkime Viešpačiui, nes laikas yra trumpas.

2014-08-17, Marijampolė