Kuo daina skiriasi nuo giesmės?
Geroji naujiena

Ko gero pasakysite, kad skiriasi ritmas, skiriasi žodžiais. Tai yra tiesa, bet tai nėra pagrindinis skirtumas. Dainą žmogus dainuoja žmogui, o giesmę  gieda ir Dievui.

Kai kas klausia: „Kur tas Dievas yra? Aš negaliu Jo matyti, negaliu Jo pačiupinėti. Ko aš negaliu pačiupinėti, ko aš negaliu matyti – man tiesiog neegzistuoja.“ Bet yra daug dalykų, kurių mes negalime matyti. Kartais juos galime jausti. Pučia vėjas, jo nematome, bet matome jo poveikį. Yra elektromagnetinės bangos. Tų bangų negalime pačiupinėti ar pamatyti.

 

Klausimas išlieka: „Kodėl aš savo gyvenime negaliu pamatyti Dievo veikimo? Kodėl to iki šiol nepastebiu?“ Yra viena priežastis, kurią pateikia Šventasis raštas, kodėl žmonės negali patirti Dievo asmeniškai.

Biblijoje sakoma: „Jūsų nusikaltimai atskyrė jus nuo Dievo, jūsų nuodėmės paslėpė Jo veidą.“

Kadangi Dievas yra šventas ir atsiskyręs nuo nuodėmės, žmogus, kuris turi bent vieną nuodėmę, yra atskirtas nuo Jo. Ir tai yra didelė problema. Daugiau negu didelė problema. Viena šį vakarą išgirsta giesmė anglų kalba citavo Šventojo Rašto eilutę: „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ (Evangelija pagal Joną 3,16)

Taigi Dievo meilė pasireiškia tuo, kad Jis siuntė savo Sūnų mirti už žmonių nuodėmes. Šventasis Raštas sako: „Visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės.“

Nėra nė vieno žmogaus, kuris nebūtų padaręs nuodėmės. Ir todėl jis negali patekti pas Dievą, nes nuodėmė atskiria žmogų nuo švento Dievo. Matydamas tokią žmonių padėtį, Dievas siuntė Kristų mirti už kiekvieno žmogaus nuodėmes. Kiekvienas turėtų į Jį kreiptis: „Dieve, aš esu nusidėjėlis. Per nuodėmę esu nuo Tavęs atskirtas, bet išgirdau Gerąją naujieną, kad Tu siuntei savo Sūnų į žemę mirti už mano nuodėmes.“

Dievas nori, kad kiekvienas žmogus su Juo užmegztų ryšį ir laukia. Laukia žmonių, kurie pripažintų savo kaltę Jo akivaizdoje ir sakytų: „Aš nebenoriu daugiau taip gyventi, nebenoriu nuodėmiauti. Kristau, išgelbėk mane. Tikiu, kad Tu mirei už mano nuodėmes.“

Jeigu jūs nuoširdžiai tai sakysite, jeigu nuoširdžiai kreipsitės į Jį, Dievas, kuris sutvėrė ausį, tikrai jus išgirs.

Gal kai kurie mąstote: „Aš vykdau visus dešimt Dievo įsakymus.“ Būkite sąžiningi sau. Kristus sakė, jeigu mes ko nors neapkenčiam – esame žmogžudžiai. Jeigu sakote: „Aš nesu paleistuvis“, bet ko nors užsigeidėte, tai reiškia, kad jūs jau paleistuvavot savo širdyje. Dievo standartai yra daug aukštesni nei mes, žmonės, įsivaizduojame.

Kristus yra pasakęs tokius žodžius: „Muitininkai ir nusidėjėliai pirmiau įeis į dangaus karalystę.“ Kodėl? Kada Kristus buvo žemėje, gyveno labai daug religingų žmonių, bet muitininkai ir nusidėjėliai pirmiausia suvokė, kad jie yra kalti prieš šventą Dievą. Jie suvokė, kad reikia kreiptis į Tą, kuris gali atleisti nuodėmes – į Kristų.

Rašte skaitome apie Kristų, kad Jis buvo nukryžiuotas. Šalia Jo buvo nukryžiuoti ir du piktadariai. Luko 23,39-43: „Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių piktžodžiavo Jam: „Jei Tu esi Kristus, išgelbėk save ir mus!“ Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, pats būdamas taip pat nuteistas! Mudu teisingai gavome, ko verti mūsų darbai, o šitas nieko blogo nepadarė“. Ir jis tarė Jėzui: „Viešpaties, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę“. Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“.

Šis nusikaltėlis nepadarė nieko gero. Jo darbai buvo blogi, bet dėl kažkokių priežasčių Kristus pažadėjo jį įsileisti į rojų. Nes jis, būdamas nusidėjėlis, pripažino savo kaltę. Antra – patiki, kad šalia jo – nukryžiuotas Kristus ir kad Jis ateis su savo karališka valdžia. Ką nusikaltėlis padaro? Paprašo.

Jeigu jūs prisipažinsite, kaip tas nusikaltėlis, jeigu prašysite Dievo pagalbos, jūs sulauksite atsakymo, kokio sulaukė ir nusikaltėlis. Ir tada jūs galėsite užmegzti naujus santykius su Dievu. Jūs tapsite Dievo vaiku. Rašte yra parašyti tokie žodžiai: Jono 1,12-13: „Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki Jo vardą, kurie ne iš kraujo, ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo gimę.“

Kada žmogus pripažįsta savo kaltę ir kreipiasi į Kristų, kaip kreipėsi tas nusikaltėlis, įvyksta toks dalykas: žmogui atleidžiamos visos nuodėmės ir pas jį apsigyvena Šventoji Dvasia. Tai vadinamas naujas gimimas.

Žmogus yra nusidėjėlis, jis neturi ryšio su Dievu, nes nuodėmės atskyrė nuo Švento Dievo. Kada patiki Kristumi, kad Kristus ant kryžiaus mirė už mane, tada užsimezga nauji ryšiai. Tada galime dėkoti Dievui, giedoti Dievui. Amžinojo gyvenimo nereikia užsidirbti, nes esame nepajėgūs tai padaryti. Čia yra Dievo meilės parodymas žmonėms. „Ar imsit kas? Ar imsit? Aš už jus miriau ant kryžiaus. Ar jums reikia?“

Šiandien jums apie tai skelbiu. Ar jums reikia Kristaus? Tai galioja tol, kol esate fiziniuose kūnuose. Jeigu šiame gyvenime jūs neįsitikinsite Jo realumu, tai tikrai įsitikinsite po savo fizinio kūno mirties. Pamatysite, kad Dievas tikrai yra.

Jono 3,36: „Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas netiki Sūnumi – gyvenimo nematys: ant jo pasilieka Dievo rūstybė.“

Dievas yra šventas. Taip pat Jis yra mylintis, bet, jeigu kas atmeta, nepasinaudoja ta meile, kurią Dievas parodė žmonėms, tai ant tokio žmogaus lieka Dievo rūstybė.

Kol dar esate gyvi, užmegzkite asmeninius santykius su Juo. Įsitikinkite, kad Dievas yra mylintis, gailestingas, kad galėtume Jam giedoti.

Irmantas Beržinis, Marijampolės baptistų bažnyčios pastorius

Evangelijos žinia, skelbta Krikščioniškos muzikos akademijos choro koncerto metu

2012-01-21, Marijampolė

 

 

 
Marijampolės baptistų bažnyčia, Powered by Joomla! Theme made by SiteGround web hosting