Marijampolės baptistų bažnyčia išleido kalendorių 2013 -iesiems metams su citatomis iš Šventojo Rašto. Tegul tai bus nuoširdi dovana savo draugams, artimiesiems, kaimynams, bendradarbiams ateinančių švenčių proga. Kalendorius taip pat bus dalinamas nemokamai:

Marijampolėje P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje gruodžio 2 d. 14 val.,

taip pat atvyks Reformatų knygynas.

Vilkaviškyje kultūros centre lapkričio 30 d. 15 val.

Kybartuose kultūros centre lapkričio 30 d. 13.30 val.

Šio kalendoriaus tikslas populiarinti Šventojo Rašto skaitymą ir domėjimąsi Jo tiesomis. Dažnai

Šventasis Raštas naudingas kiekvienam, kuris jį skaito, apie jį mąsto bei pritaiko jo tiesas savo gyvenime. Joje daug įvairių praktinių patarimų įvairioms mūsų gyvenimo sritims.

Biblija unikali tuo, kad jos svarbiausias tikslas – parodyti kaip atstatyti ir palaikyti asmeninius, meile pagrįstus tarpusavio santykius su Dievu.

Senojo Testamento pradžioje aprašyta Adomo ir Ievos nusidėjimo istorija. Jos pabaigoje Dievas aprengia pirmuosius žmones kailiniais. Taip pirmą kartą žmonijos istorijoje buvo pralietas nekalto gyvulio kraujas, padarytai nuodėmei pridengti. Nuo tos akimirkos įsigaliojo įstatymas „...be kraujo praliejimo nėra atleidimo“. Šios nuostatos laikėsi iki įstatymo gyvenę žmonės. Ji vėliau buvo įtvirtinta Įstatyme, duotame per Mozę.

Pats Įstatymas padeda gerai suvokti asmeninį nuodėmingumą, nes „..per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.“ Todėl jame labai daug dėmesio skiriama gyvulių aukojimui už nuodėmes – asmeniniams santykiams su Dievu atstatyti.

„Kadangi Įstatymas turi tiktai būsimųjų gėrybių šešėlį, o ne patį dalykų vaizdą, jis niekada negali tomis pačiomis aukomis, kurios kasmet vis aukojamos ir aukojamos, padaryti tobulus tuos, kurie artinasi. Argi tos aukos nesiliautų, jeigu aukotojai, vienąkart apvalyti, daugiau nebejaustų sąžinėje nuodėmių? Priešingai: jos metai iš metų vis primena nuodėmes. Juk neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes.“ (Hebr 10,1- 4)

Senoji sandora buvo tik pirmtakas Naujosios. Ją Dievas davė tam, kad mus atvestų prie Jėzaus Kristaus sudarytos Sandoros ant kryžiaus. „Jis panaikina viena, kad įtvirtintų kitą. Tos valios dėka esame Jėzaus Kristaus kūno auka vieną kartą pašventinti visiems laikams.“ (Hebr 10,9)...Vienintele atnaša jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius (Hebr 10,14)“.

Ji neįsigalioja mums automatiškai, ji yra sąlyginė. Tik išpildžius sąlygas ji tampa reali mums asmeniškai. Ja galime pasinaudoti tik tol, kol esame gyvi savo kūnuose. Todėl nedelsk ją priimti, nes ryt gali būti vėlu.

Tad ko Dievas dabar tikisi iš mūsų šiandien?

Jis nori, kad mes suvoktume savo nuodėmingumą ir kraujo aukos būtinumą už visas mūsų nuodėmes, kad suprastume, jog tik pats Dievas gali mums parūpinti tobulą kraujo auką. O ši auka yra Jėzaus Kristaus ant kryžiaus pralietas kraujas. Dievas nori, kad patikėtume, jog tai vienintelis būdas mums susitaikyti ir palaikyti santykius su Šventu Dievu ir kad šiandien Dievas pasirinko vienintelį būdą mums kalbėti per savo Žodį – Bibliją.

Todėl mes turime su nuoširdžia atgaila ir tikėjimu šauktis Dangaus, Žemės ir visa ko Kūrėjo, nes kiekvienas ėjome savo ar kitų mums nurodytais keliais pas Dievą – pakeisdami Jėzaus Kristaus auką kažkuo kitu. Gyvenome taip, kaip patiko mums, o nuodėmę manėme esant norma. Nesidomėjome Dievo valia užrašyta Biblijoje. Ir dar daug darėme kitų nuodėmių.

Mūsų šaukimasis gali būti panašus į šį:

„Šventas Dieve, esu nusidėjėlis, nes taip sako tavo Žodis ir parodo mano gyvenimas. Todėl man reikėjo ir reikia, kad tavo Sūnaus Jėzaus Kristaus kraujas būtų pralietas už mano nuodėmes. Nesu vertas šios aukos, bet ją priimu kaip malonės dovaną ir pasirenku tiktai ją kaip vienintelį būdą mano nuodėmėms atleisti. Padėk man neabejoti šios aukos užbaigtumu. Padėk man suprasti tavo Žodį teisingai, kad galėčiau patirti visas Naujosios sandoros malones. Viso to prašau Jėzaus Kristaus vardu. Amen.“