Vyto Levino padrąsinimas: netylėkite
Skaitiniai - Bažnyčios svečiai
Pirmadienis, 18 Birželis 2012 06:35

Kas dažnai mums trukdo pasidalinti su kitais Evangelijos žinia?

Kai būname draugų būryje, išgirdus žodį „Jėzus“, stoja trumpa pauzė. Kodėl taip įvyksta? Yra kelios priežastys, bet pagrindinė – baimė dėl nežinomybės. Tie, kurie Jėzaus nepažįsta, baiminasi dėl Jo charakterio savybių. O mums, kurie jau pažįstame Jėzų, kas trukdo skelbti apie Jį? Baimė, kad būsime atstumti; baimė, kad nežinosime atsakymų į sudėtingus klausimus; baimė, kad įžeisime draugą ar šeimos narį; baimė, kad būsime persekiojami ar išjuokti; baimė, kad nesugebėsime bendrauti. Tai, ką aš paminėjau, yra pagrįsta baime. Bet atsiminkime, kas parašyta: 2 Timotiejui 1,7: „Nes Dievas davė mums ne baimės dvasią, bet jėgos, meilės ir savitvardos dvasią.“ 1 Korintiečiams 2,1-5: „Ir aš, broliai, kai pas jus lankiausi, atėjau ne su gražbyliavimu ar išmintimi skelbti jums Dievo liudijimo. Nes aš nusprendžiau tarp jūsų nežinoti nieko, išskyrus Jėzų Kristų, ir Tą nukryžiuotą.

Aš buvau pas jus silpnas, išsigandęs ir labai drebėjau. Mano kalba ir skelbimas pasižymėjo ne įtikinančiais žmogiškos išminties žodžiais, bet Dvasios ir jėgos parodymu, kad ir jūsų tikėjimas remtųsi ne žmogiška išmintimi, bet Dievo jėga.

Paulius liudijo, neatsižvelgdamas į aplinkybes.

Pavyzdys: 32 metų vyrą paskyrė dirbti banko prezidentu. Jis niekuomet negalvojo, kad kada nors užims tokį postą. Jis prieina prie garbaus amžiaus valdybos nario ir sako:

- Žinote, mane ką tik paskyrė banko prezidentu. Pamaniau, kad jūs galite man padėti, kaip galėčiau šį darbą atlikti kuo geriau.

Garbaus amžiaus vyras tarė:

- Teisingi sprendimai.

Jaunas vyras tikėjosi išgirsti ką nors daugiau, o ne tik tuos du žodžius. Jis tarė:

 - Tai naudingas patarimas ir aš esu už jį dėkingas, bet gal galėtumėte ką nors daugiau pasakyti. Kaip jūs priimate teisingus sprendimus?
Pagyvenęs vyras atsakė:
- Patirtis.
Jaunas vyras sako:

- Taip, bet dėl šios priežasties aš ir esu čia, nes neturiu patirties, kokios reikia šiame darbe. Kaip aš galėčiau jos įgauti? Garbaus amžiaus vyras atsakė:

- Neteisingi sprendimai.

Iš šio pavyzdžio matyti, kad liudijant įgausime patirties. Kaip mes galime jos įgauti, jeigu tik stovime. Todėl turėtume eiti ir bandyti. Gal pradžioje mums nesiseks, bet, laikui bėgant, mūsų kalba taps vis tvirtesnė ir tvirtesnė.

Mums nepatinka, kai esame silpni. Stengiamės išvengti tokių situacijų, kurios matomas mūsų silpnumas. Tačiau Dievo žodis sako, kad mūsų silpnume yra Jo stiprybė. Jo stiprybė yra tobula. Mums reikia leisti Dievo tobulai stiprybei liudyti per mūsų gyvenimus. Darykime tai, kam Dievas mus pašaukė. Apaštalas Paulius liudijo apie Kristų, nepaisydamas bendravimo įgūdžių stokos. Ir mums būtų lengviau liudyti, jeigu darytume tai kartu su kitais. Pasijustume stipresni.

Išėjimo 4,10-12: „Mozė tarė Viešpačiui: „Viešpatie, aš nesu iškalbingas: nebuvau toks anksčiau nei dabar, kai Tu prabilai į savo tarną. Man sunku kalbėti ir mano liežuvis pinasi“. Viešpats jam atsakė: „Kas sutvėrė žmogaus burną? Kas padaro jį nebylų, kurčią, matantį ar aklą? Argi ne Aš, Viešpats? Taigi dabar eik, o Aš būsiu su tavo lūpomis ir tave pamokysiu, ką kalbėti“. Jeigu mes patiriame tai, ką patyrė Mozė, Paulius, bet tikime, jog Dievas per mus kalbės, tuomet būsime tokioje pačioje situacijoje, kokioje buvo ir jie. Paulius žinojo, kad neatsitiktinai buvo ten, kur buvo. Paulius žinojo Gerąją Naujieną ir su visais ja dalinosi. Ar galite išsilaikyti kitiems nepasakę, jeigu žinote gerąją žinią? Ne.

Kai vaiką mokykloje mokytoja pagiria, ką grįžęs į namus jis daro pirmiausia? Jis puola prie mamos ar tėčio ir šaukia: „Šiandien mane pagyrė, kad gerai parašiau diktantą!“

Kodėl mes negalėtume elgtis lygiai taip pat? Nelaikykime Evangelijos žinios savyje. Štai ką kalbėjo Petras ir Jonas Apaštalų darbų 4,20: „Juk mes negalime nekalbėti apie tai, ką matėme ir girdėjome“.

Paulius turėjo Dievo jėgą. Ją turime ir mes. Luko 10,19: „Štai Aš duodu jums valdžią mindžioti gyvates bei skorpionus, aukštesnę už visą priešo jėgą, ir niekas jokiais būdais jums nepakenks.“ Psalmių 118,8: „Geriau pasitikėti Viešpačiu, negu sudėti viltis į žmones.“

Mes turime pasitikėti ne vien tik savo sugebėjimais, bet ir tuo, kad Dievas kalbės per mus. Jis ras tinkamus žodžius, kai mes kalbėsime.

Prieš baigdamas noriu paklausti: „Kas Jėzui buvo skaudžiausia? Ar sudavimas į veidą? Ar erškėčių vainikas? Ar išjuokimas? Ar prikalimas prie kryžiaus?“ Aš manau, kad Jėzui buvo labai skaudu, kad tie, kurie vaikščiojo kartu su juo, tada tylėjo.

O kiek kartų jūs tylėjote? Šiandien yra apsisprendimo metas. Būkite tokie, kaip Petras ir Jonas. Netylėkite.

Vytas Levinas iš Kauno „Gerosios Naujienos“ baptistų bažnyčios

2012-05-13, Marijampolė

 
Marijampolės baptistų bažnyčia, Powered by Joomla! Theme made by SiteGround web hosting