Artur: tą dieną atėjau į darbą girtas.
Pakeisti gyvenimai - Krikščionių liudijimai

Kai man suėjo dvidešimt vieneri metai, gimtadienio proga padovanojo knygą apie indėnų tikėjimą, apie šamanus, dvasines būtybes. Vėliau aš supratau, kad žmonės, kurie skaito tokias knygas, tampa palankiais okultizmui. Kai rūkiau žolę, tai galvojau, kad girdžiu kažkokių dvasinių būtybių balsus. Nuolat vyko išgertuvės. Po eilinio gėrimo maratono, kuris tęsėsi dvi savaites, aš naktį negalėjau užmigti. Pradėjau girdėti muziką, kuri skambėjo tik mano galvoje, girdėjau balsus. Man prasidėjo haliucinacijos. Tai buvo pati baisiausia naktis mano gyvenime. Ji baigėsi mano patekimu į narkologinę ligoninę. Bet aš nepasimokiau iš šio įvykio, tik supratau, kad yra jėgos stipresnės už žmogų. Mano aplinkos žmonės tikėjo Budos, Krišnos mokymu. Ir aš pradėjau domėtis tais mokymais, bet mano viduje nebuvo jokių pasikeitimų.

Vaikystėje Daugpilyje aš lankiau katalikišką sekmadienio mokyklėlę. Ten priėmiau pirmą komuniją, išpažinau kunigui savo nuodėmes, bet po to ten daugiau nebesilankiau. Aštuntoje klasėje besimokydamas su savo bendraklasiais pabandžiau gerti alų, pradėjau rūkyti. Taip viskas prasidėjo. Po to vis dažniau ir dažniau gėriau, rūkiau, klausiausi roko muzikos. Tuose koncertuose žmonės atitinkamai ir elgiasi. Aš pradėjau rūkyti žolę. Pradžioje viskas atrodė linksma ir juokinga. Po kurio laiko atsirado priklausomybė.

Kai buvau mažas, mano tėtis labai daug gerdavo. Ir aš buvau prisirišęs prie alkoholio. Kai išvažiavau iš Daugpilio studijuoti universitete, tėvų kontrolės nebebuvo ir aš ėmiau vis daugiau gerti. Pradėjau vartoti narkotikus. Vienu metu vartojau labai stiprius narkotikus. Tai tęsėsi tris mėnesius. Bet dėl alkoholio vartojimo pastoviai turėjau problemų. Žmonės koduojasi nuo gėrimo, o jeigu po to išgeria, jiems pasidaro dar blogiau. Mane užkodavo metams laiko, bet jau po pusmečio vėl gėriau. Aš tik dabar suprantu, kokias kančias patyrė mano tėvai. Vieną šaltą žiemos dieną buvau girtas ir parkritau. Įvyko kraujo išsiliejimas į smegenis. Dievas manęs pagailėjo, įvyko stebuklas ir kraujas išsiskirstė.

Tą dieną atėjau į darbą girtas, vaikščiojau į visus kabinetus, nes ieškojau nuotykių. Prikibau prie vieno vaikino, norėjau išsiaiškinti santykius. Gerai, kad tai nesibaigė muštynėmis. Kitą dieną man buvo gėda ir aš nuėjau jo atsiprašyti. Šis žmogus man papasakojo, kad jis tiki Dievu. Aš sakiau: „Taip? Aš taip pat tikiu. Esu dvasinis. Žinau daug dvasinių tiesų.“ Jis mane pakvietė į bažnyčią. Atėjau, išgirdau patį pirmąjį pamokslą. Lyg pats Dievas kalbėtų man į širdį, kad visa tai, ką aš darau, yra griovimas. Supratau, kad Dievo akivaizdoje esu pražuvėlis. Tuomet aš meldžiausi tokia malda: „Viešpatie, atleisk visas mano nuodėmes ir padėk man tapti Tavo draugu.“ Bendradarbis manęs paklausė: „Ar tu esi Dievo draugas?“ Aš sakiau: „Taip, aš esu Dievo draugas.“ O jis dar klausia: „Bet ar Dievas apie tave galvoja, kaip apie savo draugą?“ Dėl šios priežasties aš ir paprašiau, kad Dievas taptų mano draugu.

Tą vakarą aš išėjau iš bažnyčios tapęs nauju žmogumi. Nesinorėjo gerti, rūkyti. Net ir kalba pasikeitė. Nustojau keiktis. Ir prasidėjo vidinio apsivalymo procesas. Dievas man suteikė privilegiją bažnyčioje tarnauti mokant vaikus. Aš labai dėkingas Dievui. Net trūksta žodžių išreikšti dėkingumą. Kai žmonės klausinėja: „Kur Dievo stebuklai? Kur yra Dievas?“ Aš žinau, kad kaip Dievas išvedė izraelitus iš Egipto nelaisvės, taip Jis nuodėmingus išveda iš nuodėmės. Jau treti metai Dievas mane veda savo keliu.

Artūr Staseliun iš Rygos „Betliejaus“ bažnyčios

2012-05-20, Marijampolė

 
Marijampolės baptistų bažnyčia, Powered by Joomla! Theme made by SiteGround web hosting