Mamos visada nori vaikams geriausių dalykų. Krikščionė mama yra pati nuostabiausia dovana, kurią galėtume gauti. Gal kai kurie iš jūsų turite mamą krikščionę.Jos pats didžiausias troškimas – matyti savo vaiką išgelbėtą ir tarnaujantį Viešpačiui. Mano pamokslas skirtas ir krikščionių mamų vaikams. Gal jūsų tarpe yra tokių, kurie abejoja savo išgelbėjimu? Jūs nerimaujate dėl to, ar esate išgelbėtas? Tavo mama nori, kad tu būtum užtikrintas dėl išgelbėjimo. Dievas nori, kad tu turėtum amžinąjį gyvenimą, kad galėtum Jam tarnauti su jėga.

Kartą pastorius gavo laišką iš vieno brolio Kristuje. Jo sveikata pablogėjo ir jis pradėjo abejoti Dievu, pradėjo abejoti savo išgelbėjimu. Pastorius jam parašė: Ar tu nedarai klaidos, tyrinėdamas savo išgelbėjimą? Tyrinėk Dievo pažadus, kuriais tu abejoji“.

Mes, kaip krikščionys, darome klaidą tikėdami savo tikėjimu. Mūsų tikėjimas gali būti ir silpnas, bet Dievo pažadai visada yra tikri ir stiprūs. Mūsų tikėjimas turi remtis Tuo, kuris yra ištikimas, kuris negali meluoti, kuris niekada nesikeičia, kuris negali savęs paneigti. Toks yra Dievas.

Apaštalas Paulius savo gyvenime turėjo daug problemų. Jei kas ir galėjo abejoti savo tikėjimu, tai buvo jis. Kur jis beėjo, vis buvo mušamas dėl savo tikėjimo. Skaitome, kad laivui sudužus, jis daug laiko plūduriavo vandenyne. Jį apmėtydavo akmenimis. Ko gero mes palūžtume po pirmojo sumušimo ir sakytume: „Aš jau nieko nebenoriu“.

2 Timotiejui 1,12: „Dėl šios priežasties aš ir kenčiu, bet nesigėdiju, nes žinau, kuo įtikėjau, ir esu įsitikinęs, kad Jis gali išlaikyti iki anos dienos tai, ką Jam patikėjau.“

Viso pasaulio krikščionys turi problemų dėl savo tikėjimo, dėl savo išgelbėjimo užtikrintumo. Mums svarbu prisiminti vieną faktą – Dievas yra ištikimas. Jis padarys tai, ką pažadėjo. Jis laikysis savo pažadų. Buvo dešimties metų berniukas. Jis norėjo tapti bažnyčios nariu. Jis įtikėjo Viešpatį Jėzų Kristų, ir vieną dieną atsistojo prieš bažnyčią. Vienas bažnyčios narys klausia apie jo tikėjimą: „Ką tu darei, kai supratai savo kaltę?“ Berniukas nusišypsojo ir atsakė: „Aš ėjau pas Jėzų ir pasakiau, koks aš esu nusidėjėlis, ir kad dėl to gailiuosi. Paprašiau, kad man atleistų.“ Tas vyras klausia: „Ar tu tikiesi, kad Viešpats tave išgelbėjo?“ Berniukas atsakė: „Aš ne tik tikiuosi, bet ir žinau, kad Dievas mane išgelbėjo.“ Tas senas žmogus pakėlė ant kaktos savo akinius, pasižiūrėjo berniukui tiesiai į akis ir paklausė „Tu tikiesi, kad Dievas tave išgelbėjo iš visų tavo nuodėmių?“ Berniukas vėl nusišypsojo ir pasakė: „Ne, pone, aš žinau, kad Jis mane išgelbėjo.“ Tada kilo klausimas: „O iš kur tu žinai, kad Jis tai padarė?“ Visi bažnyčios nariai žiūrėjo į berniuką ir laukė, ką jis pasakys. Berniukas pasakė nuostabų teiginį: „Aš žinau, nes Jis pasakė, kad išgelbės“.

Dievas laikosi savo pažadų. Jeigu Dievo Žodis sako: „Tikėk Viešpatį Jėzų Kristų ir būsi išgelbėtas“, tai reiškia, jog taip ir bus. Jeigu tu šaukiesi Kristaus vardo, pasitikėdamas tik Juo ir nieku daugiau, tada Dievas tave išgelbės. Kodėl? Nes Jis pasakė, kad išgelbės.

1 Jono 5,11-12: „O liudijimas toks: Dievas mums suteikė amžinąjį gyvenimą, ir tas gyvenimas yra Jo Sūnuje. Kas turi Sūnų, turi gyvenimą. Kas neturi Dievo Sūnaus, tas neturi gyvenimo.“

Šiandien šioje salėje yra dviejų tipų žmonės. Ar manęs klausote? Tie, kurie turi gyvenimą ir tie, kurie neturi gyvenimo. Tie, kurie įtikėjo Viešpatį Jėzų Kristų ir tie, kurie to nepadarė. Yra daug žmonių, kurie galvoja, kad yra išgelbėti, bet taip nėra. Jėzus sakė, kad vieną dieną pas Jį ateis žmonės ir sakys: „Viešpatie, argi mes nedarėme stebuklų Tavo vardu? Argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu? Tada Jėzus sakys: „Pasitraukite nuo manęs. Aš niekada jūsų nepažinojau“. Jūs nenorite būti vienu iš tų žmonių, kuriam Viešpats pasakys: „Aš niekada tavęs nepažinojau.“

Išgelbėjimas yra labai paprastas. Mes patys jį padarome labai sudėtingą, kad prie paprastos tiesos – „Jėzus numirė už mane“, pridedame visko, ką sukaupėme per savo gyvenimą: kad tau reikia ir į bažnyčią eiti, ir būti pakrikštytam, ir dar įvairius dalykus. Tai jau yra klaidinga Evangelija.

1 Jono 5,13: „Tai parašiau jums, tikintiems Dievo Sūnaus vardą, kad žinotumėte turį amžinąjį gyvenimą ir kad tikėtumėte Dievo Sūnaus vardą.“ Niekada nepamirškite, kad Dievas nori, jog mes žinotume esantys Dievo vaikais. Čia nėra jokios logikos, jei Dievas turi vaikų, o jie nežino, kad yra Dievo vaikai. Kada mes žinome, kad esame išgelbėti, galime džiaugtis. Kada žinome, kad esame išgelbėti, mes galime tarnauti Jam su jėga. Viešpats nori, kad mes žinotume, jog esame išgelbėti. Jeigu religija sako, kad tu sužinosi ar esi išgelbėtas, ar ne tik tuomet, kai mirsi, tai ši religija yra klaidinga. Kaip tu gali efektyviai tarnauti Dievui, jei nežinai ar esi išgelbėtas, ar esi neišgelbėtas?

Kaip iliustraciją papasakosiu apie tiltą, kuris buvo pastatytas prieš daugelį metų. Tai buvo Kalifornijoje. Tuo metu šis tiltas buvo pats ilgiausias tiltas pasaulyje. Kai statė šį tiltą, darbininkai nenaudojo jokių saugumo priemonių. Daug vyrų nukrisdavo ir žūdavo. Kai statė kitą to tilto dalį, buvo po tiltu ištiestas tinklas, kuris turėjo sugauti nukritusį statybininką. Tai kainavo daug lėšų, bet buvo labai efektyvu. Šis tinklas išgelbėjo dešimties vyrų gyvybes, nes jie nukrito, bet net nesusižeidė. Darbas vyko dvidešimt procentų greičiau, nes vyrai nebesijaudino ar jie nukris, ar nesusižalos, ar žus. Žinojimas, kad jie yra saugūs, leido darbininkams dirbti geriau.

Kada jūs žinote, jog esate išgelbėtas ir saugus Dievo rankose, tai išlaisvina, kad galėtumėte Jam tarnauti su didele jėga. Biblija sako, kad niekas negali mūsų atskirti nuo Dievo meilės.“

Romiečiams 8,38-39: „Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.“ Apaštalas Paulius rašo bažnyčiai, kuri buvo Romoje. Žmonės, jeigu jūs pasitikėjote Viešpačiu Jėzumi Kristumi, niekas negali atskirti jūsų nuo Jo meilės.

Jono 10,27-29: „Manosios avys girdi mano balsą; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano Tėvo rankos.“ Niekada nepamirškite, kad išgelbėjimas yra dovana. Tai yra nemokama dovana. Tam, kad gautume tą dovaną, tu negali padaryti nieko kito, o tik patikėti Jėzumi Kristumi.

Neseniai Sandra važiavo autobusu su mano vaikais. Autobuse buvo ir mūsų kaimynė. Galų gale ji suprato, kad autobuse yra pastoriaus vaikai. Ta moteris klausinėjo: „O kaip aš galiu žinoti, jog esu išgelbėta? Ar tai kažkoks ypatingas jausmas?“ Manau, kad į šį klausimą geriausia galima atsakyti, panaudojant tokią iliustraciją. Buvo vergas, kuris nešė ant pečių sunkų bulvių maišą. Šalia ėjo skeptikas, kuris žinojo, jog tas vergas yra tikintysis. Skeptikas jo klausia: „Kaip tu gali žinoti, jog esi išgelbėtas?“ Vergas žengė kelis žingsnius ir numetė nuo pečių bulvių maišą. Jis nepasižiūrėjo atgal. Tuomet vergas klausia skeptiko. „Kaip aš galiu žinoti, kad numečiau bulvių maišą?“ Skeptikas jam atsakė: „Tu gali suprasti, nes nebejauti naštos svorio.“ Tada vergas sako: „Štai taip aš žinau, jog esu išgelbėtas. Aš nebeturiu kaltės jausmo dėl savo nuodėmių. Radau ramybę ir pasitenkinimą Viešpatyje.“

Sandros tėtis sakė: „Aš niekada prieš tai taip nesijaučiau.“ Jo gyvenimas pasikeitė. Tikriausiai žinote apie Martyną Liuterį. Kažkas jo paklausė: „Ar tu jauti, kad tau atleido?“ Jis atsakė: „Ne, bet esu tuo tikras, lygiai taip pat, kaip esu tikras, jog danguje yra Dievas.

Jausmai ateina, jausmai išeina. Jie gali būti apgaulingi. Mano tikėjimas remiasi Dievo Žodžiu. Nieku kitu neverta pasitikėti. Mano širdis gali mane smerkti, bet yra Tas, kuris yra daugiau nei mano širdis. Yra Tas, kurio Žodis negali būti sulaužomas. Aš pasitikėsiu nesikeičiančiu Dievo Žodžiu, kol mano siela atsiskirs nuo kūno. Viskas praeis, bet Dievo Žodis išliks per amžius.

1 Jono 3,20: „Jei mūsų širdis mus smerkia, Dievas didesnis už mūsų širdį ir žino viską.“

Jūs geriau pasitikėkite Dievo Žodžiu, o ne savo širdimi. Jeremijo 17,9:„Širdis yra labai klastinga ir be galo nedora. Kas ją supras!“

Mūsų širdis gali mums meluoti. Ji gali mums sakyti: „Dievas niekada neišgelbės tokio baisaus nusidėjėlio kaip aš.“ Kiekvienas iš čia esančių turime širdį. Širdis yra ta vieta, kur daromi svarbiausi mūsų gyvenimo sprendimai. Dar kartą kartoju: mūsų širdis mums meluos. Mums reikia paimti Dievo Žodį ir žiūrėti, ką Dievas mums sako. Jeigu skiriasi tai, ką sako mūsų širdis, nuo to, ką sako Dievo Žodis, mums reikia tikėti Dievo Žodžiu.

Dievas pažadėjo, jog Jis išsaugos savo Žodį per amžius. Jūs galite paimti Jį, galite skaityti Jį ir galite juo pasitikėti. Jūsų širdis gali sakyti „Dievas niekada neišgelbės tokio baisaus nusidėjėlio, koks esu aš.“ Bet Biblija sako: „Jėzus Kristus atėjo gelbėti tų, kurie buvo pražuvę. Jis neatėjo gelbėti tų, kurie jau yra išgelbėti. Biblija sako, kad nėra tokios nuodėmės, kurios Dievas negalėtų atleisti.

Romiečiams 5,6-9: „Mums dar esant silpniems, Kristus savo metu numirė už bedievius. Vargu ar kas sutiktų mirti už teisųjį; nebent kas ryžtųsi mirti už geradarį. O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai. Tad dar tikriau dabar, kai esame išteisinti Jo krauju, mes būsime per Jį išgelbėti nuo rūstybės.“

Čia pasakytas mums labai svarbus dalykas. Kristus numirė už mus tada, kada mes prieš Jį nuodėmiavome. Kai kurie žmonės galvoja, kad pirma jie turi apsivalyti ir tik tada ateiti pas Dievą, bet tai yra šėtono melas. Dievas nori, kad pas Jį ateitų nusidėjėliai. Jis mirė už nusidėjėlius.

Mūsų širdis gali sakyti, kad išgelbėjimas nėra dovana, kad jį reikia gerais darbais užsitarnauti. Jeigu jūsų tarpe yra žmonių, kurie galvoja, kad gerais darbais galite panaikinti nuodėmes, prašau atsistoti. Kiek nuodėmių padarė Adomas ir Ieva ir prarado artybę su Dievu, ir buvo išvaryti iš rojaus? Jie padarė vieną nuodėmę. Jeigu jūs bandysite atsistoti prieš Dievą bent su viena nuodėme, Jo teisingumas ir šventumas neleis jūsų į dangų. Jeigu ten nusidėjėlis būtų įleistas į dangų, tai ten nebebūtų šventa vieta.

Efeziečiams 2,8-9: „Nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana, ir ne dėl darbų, kad kas nors nesigirtų.“ Labai svarbios eilutės. Daugelis iš jūsų šias eilutes žinote. Dėl išgelbėjimo tu pats negali nieko padaryti. Tai yra Dievo dovana. Jeigu jūs norite atleidimo ir amžinojo gyvenimo dovanos, tai niekaip negalėsite jos užsitarnauti ir negalėsite girtis savo darbais. Danguje nebus nė vieno, kuris sakys: „Aš esu čia dėl to, kad padariau tą ir tą, padėjau senutei pereiti per gatvę.“

Kas padarė visus gerus darbus? Jėzus padarė visus gerus darbus, nes žinojo, jog mes to padaryti nesugebėsime. Biblijoje skaitome: „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė Savo Viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ Dievas žinojo, jog tu pats niekaip negalėsi užsidirbti amžinojo gyvenimo. Dėl šios priežastis Jis siuntė savo Sūnų, kuris mūsų vietoje mirė ant kryžiaus, kuris kentėjo už mano ir tavo nuodėmes. Tai Jis praliejo savo kraują. Visa šlovė atitenka Jam. Danguje nebus nė vieno, kuris bandė užsidirbti amžinąjį gyvenimą savo supratimu.

Kitas melas, kurį mūsų širdis gali sakyti, yra šis: „Mano tikėjimas per mažas tuo patikėti.“ To mažo tikėjimo pakanka. Biblija sako, kad pakanka tikėjimo tokio mažo, kokia maža yra garstyčios sėkla. Patikėk, kad tavo tikėjimo pakanka tam, kad patikėtum Viešpačiu Jėzumi Kristumi.

Žydams 4,12: „Dievo Žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus.“

Jeigu jūs esate čia ir esate išgelbėtas, tai visa tai yra dėl Dievo Žodžio. Tikėjimas ateina iš klausymo, o klausymas – iš Dievo Žodžio.

Jeigu jūs galvojate, kad esate išgelbėtas dėl ko nors kito, tai jūs klystate.

Viena nusidėjėlė moteris atėjo į evangelizacinį renginį. Ji ieškojo išgelbėjimo. Po pamokslo pastorius pasidalino su ja Rašto vieta. Tai buvo Izaijo 53,6: „Mes vis buvome paklydę kaip avys, kiekvienas ėjome savo keliu. Bet Viešpats uždėjo ant Jo visus mūsų nusikaltimus.“ Jis paprašė, kad ji pasitikėtų Dievo Žodžiu ir Kristumi, kad Jis moterį išgelbėtų. Ji perskaitė tą eilutę ir džiaugėsi. Bet kitą dieną ji atėjo labai nuliūdusi, jos akys buvo ašarotos. Sūnus, kuris buvo kartu su ja tame susirinkime, klausia: „Mama, kas atsitiko?“ Ji atsakė: „Vakar aš labai gerai jaučiausi. Aš jaučiau, kad esu išgelbėta, o šį rytą to nejaučiu. Man atrodo, kad mane apgavo, kad tai buvo tik gražus sapnas.“ Jaunuolis sako: „Mama, pasiimk savo Bibliją ir atsiversk tą Rašto vietą, kuria pastorius su tavimi pasidalino.“ Ji perskaitė eilutę, kurioje užrašyta Geroji Naujiena. Sūnus klausia: „Mama, ar ta eilutė vis dar Biblijoje?“ Motina atsakė: „Taip, mano sūnau.“ Jaunuolis sako: „Mama, tavo nuodėmės buvo uždėtos ant Jėzaus“. Mama pamatė tiesą. Jinai suprato, jog gali pasitikėti Dievo Žodžiu. Jos jausmai ir abejonės ją paliko. Moteris galėjo džiaugtis.

Jeigu jūs pasitikėsite tik pačiu savimi, jeigu jūs pasitikėsite vien savo tikėjimu, jūs pasitikite neteisingu dalyku. Jums reikia pasitikėti Dievo Žodžiu. Dievo Žodis yra tiesa. Jėzus mirė už mus, Jis buvo nubaustas už mus, Jo kraujas buvo pralietas dėl mūsų. Jis buvo palaidotas ir vėl prisikėlė. Tai yra Evangelija. Tikėk ja ir tu turėsi amžinąjį gyvenimą.

2 Korintiečiams 5,21: „Nes Tą, kuris nepažino nuodėmės Jis padarė nuodėme dėl mūsų, kad mes Jame taptume Dievo teisumu.“ Labai keista eilutė, bet labai svarbi. Kada Kristus buvo ant kryžiaus, Jis tapo nuodėme dėl tavęs ir manęs. Jis pasiėmė mūsų nuodėmę ir suteikia mums galimybę pasiimti Jo teisumą. Čia yra vienintelis būdas, kaip tai galėjo suveikti. Tik prisidengę Kristaus teisumu mes stovime prieš Dievą nekalti.

Ta nuodėmė, kuri buvo ant Jo uždėta, ilgai netruko, nes Jis pats buvo nenuodėmingas ir Jinai buvo pašalinta. Kada mes tikime Viešpačiu Jėzumi Kristumi, Dievas atleidžia mums nuodėmes, ir mes priimame Jo teisumą. Ir, kai atsistojame prieš Dievą, Jis nemato mūsų nuodėmių, bet mato Kristaus teisumą ir tai, ką Kristus dėl mūsų padarė. Kada jūs suvokiate šias paprastas tiesas, išgelbėjimas tampa labai paprastas.

Šiandien jūs girdėjote Dievo Žodį. Jums reikia pasitikėti Dievo Žodžiu. „Kiekvienas, kuris šauksis Jėzaus Kristaus vardo, bus išgelbėtas“. Jėzaus Kristaus vardas jus išgelbsti, kada Jo šaukiatės. Tėvas nesiuntė savo Sūnaus, kad Jis pasakytų kokius gerus darbus turime atlikti, kad būtume išgelbėti, kad eitume į bažnyčią, jog taptume išgelbėti. Jis mus išgelbsti, o po to, kai tampame išgelbėti, Dievas nori, jog darytume gerus darbus.

„Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, jog Dievas Jį prikėlė iš numirusių, tu būsi išgelbėtas.“

Klausimas šiandieną yra toks: ar tu tiki, kad tai yra Dievo Žodis? Girdime sakant: „Laikausi tėvų ir senelių tradicijų. Mano bažnyčiai jau tūkstančiai metų.“ Bet jūs būsite teisiami pagal tai, ką sako Dievo Žodis. Ne pagal tai, kokios yra tavo mamos tradicijos, ne pagal tai, ką sako tavo religija, ne pagal tai, ką sako pamokslininkas ar pastorius. Jeigu jūsų pastorius sakys: „Atsiverskite „Prano knygos“ 7 skyrių“, tuomet jums reikia palikti šitą bažnyčią. Jeigu pastorius pasakytų: „Atverskite „Nuomonių knygą“, tai būtų blogi reikalai. Jeigu jis atsiverčia Bibliją ir skaito iš jos, o po to sako: „Taip sako Viešpats“, - tikėkite tuo. Jūs būsite teisiami pagal Dievo Žodį. Patys turite skaityti Dievo Žodį, kad žinotumėte, ar pastorius sako tiesą. Jums reikia studijuoti Dievo Žodį.

Užbaigsiu tokia iliustracija: upėje skendo berniukas. Ant kranto stovėjo jo mama, kuri buvo labai išsigandusi. Šalia jos stovėjo stiprus vyriškis. Mama maldavo ir maldavo“ Išgelbėk mano sūnų“, bet jis nejudėjo. Greitai berniukas neteko jėgų. Tik tada tas vyras įbėgo į vandenį ir išgelbėjo berniuką. Parnešė jį į krantą. Mama buvo labai dėkinga. Ji paklausė: „Kodėl tu anksčiau negelbėjai mano sūnaus?“ Vyras atsakė: „Aš negalėjau išgelbėti tavo sūnaus, kol jis pats dar kovojo dėl savo gyvybės. Kada jis liovėsi kovojęs, tada galėjau jį išgelbėti.“

Šio pasaulio problema – žmonės labai stengiasi patekti į dangų. Kai kurie iš čia esančių gal taip pat labai stengiatės patekti į dangų ir laikotės tradicijų, kurios nėra paremtos Dievo Žodžiu. Jums tiesiog reikia pasiduoti ir leisti, kad Viešpats jus išgelbėtų. Dievas siuntė savo Sūnų tam, kad išgelbėtų nusidėjėlius. Liaukitės kovojęs ir leiskite, kad Jis jus išgelbėtų. Ateikite pas Viešpatį maldoje. Visi palenkime galvas, užmerkime akis, nesidairykime į šalis.

Dievas žino, kodėl mes šiandien esame čia. Dievas atsiuntė mane, kad pasakyčiau šį pamokslą. Dievas turi savo tikslą. Aš pasimelsiu malda, kurios žodžiai nėra stebuklingi, bet esmė – ar tu tiki tais žodžiais. Jeigu tu melsies kartu su manimi ir tikėsi tuo, dėl ko meldiesi, - Dievas tave išgelbės. Galite melstis kartu su manimi šia malda garsiai arba tyliai savo širdyje: „Viešpatie danguje, aš suprantu, kad padariau daug blogų dalykų. Tie dalykai yra nuodėmė. Su nuodėme aš negaliu patekti į dangų. Aš žinau, kad Jėzus numirė už mano nuodėmes. Viešpatie, aš tuo tikiu. Aš tikiu, kad Jis prisikėlė iš numirusiųjų. Aš nepasitikiu niekuo, o tiktai Jėzumi. Nepasitikiu savo gerais darbais, tradicijomis, savo bažnyčia, o tik Jėzumi Kristumi. Viešpatie, meldžiu man atleisti dėl Jo. Aš šaukiuosi Viešpaties Jėzaus Kristaus vardo, kad būčiau išgelbėtas dabar.“

Jeigu tu meldeisi tokia malda su tikėjimu, tai esi išgelbėtas. Kodėl? Nes Jo Žodyje parašyta, kad Jis išgelbės.

Vilniaus „Gerojo Ganytojo“ baptistų bažnyčios pastorius Doug Doan

Vertė sesuo Sandra

2008-05-04, Marijampolė