Pranas Bielevičius: Šiandien yra ypatinga diena, nes prisimename, ką dėl mūsų yra padaręs Viešpats Jėzus Kristus. Šiandien atiduokime gyrių Dievui. Nė vienas negali pasakyti, kad jis geras pats iš savęs, kad Dievas jį labiau myli, nei kurį nors kitą žmogų. Dievas myli visus žmones. Jis myli visus vienodai. Romiečiams 5,8-10: „O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai. Tad dar tikriau dabar, kai esame išteisinti Jo krauju, mes būsime per Jį išgelbėti nuo rūstybės. Jeigu, kai dar buvome priešai, mus sutaikė su Dievu Jo Sūnaus mirtis, tai tuo labiau mus išgelbės Jo gyvybė, kai jau esame sutaikinti.“

Mes visi esame nusidėjėliai. Kai sueiname draugėn, kalbama apie Jėzų iš Nazareto, kuris mirė ant kryžiaus dėl mūsų nuodėmių. Izaijo 44,6-8: „Bet Viešpats, Izraelio karalius, jo atpirkėjas, kareivijų Viešpats, sako: „Aš esu pirmasis ir paskutinysis, be manęs nėra kito dievo. Kas yra toks, kaip Aš? Tegul jis parodo, praneša, paskelbia ir išdėsto, kas buvo praeityje ir kas įvyks. Nebijokite ir nenusigąskite! Aš jums jau seniai sakiau ir pranešiau: jūs esate mano liudytojai. Be manęs nėra kito dievo, Aš nežinau jokio“.

Jėzus Kristus yra mūsų Atpirkėjas. Izaijo 43 skyriuje kalbama, kaip mes gyvenam iki tos dienos, kol dar nepažįstame Kristaus. Po to, kai mes patikime Juo kaip savo Gelbėtoju, gyvenimas pasikeičia. Izaijo 43,18-21: „Nebegalvokite apie buvusius dalykus, nekreipkite dėmesio į praeitį. Štai Aš darau nauja – jau pasirodo, ar nepastebite? Aš padarysiu kelią tyruose, upės tekės dykumose. Laukiniai žvėrys, šakalai ir stručiai gerbs mane. Aš duosiu vandens tyruose ir dykumose gerti mano išrinktajai tautai. Tauta, kurią sutvėriau, skelbs mano šlovę.“ Dievas nori atleisti kiekvienam žmogui. Izaijo 43,25“ „Aš panaikinu tavo neteisybes dėl savęs ir neatsiminsiu tavo nusikaltimų.“

Šiandien daug žmonių pagarbins ir prisimins prisikėlusį Kristų. Kiek ilgai Jį prisimins? Ar prisimins, kad Dievas siuntė savo sūnų pirmiausia dėl savęs? Mums tereikia tuo patikėti ir priimti Dievo dovaną. O kai patikėsime, Dievas nori, kad mes Jį garbintume už tai, ką dėl mūsų padarė.

Kai mylime kokį nors žmogų, darome tai, kas jam yra geriausia. Tikroji meilė pasirodo ne tada, kai viskas gyvenime sekasi, bet tuomet, kai būna sunku, kai artimam reikalinga paguoda. Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad, eidami į pražūtį, per Jėzų Kristų buvome išteisinti. Būna liūdesio dienos, būna džiaugsmo dienos. Šiandien džiaugsminga diena, kada turime nuoširdžiai dėkoti Dievui, nes Jis atleido mums nuodėmes ir nusikaltimus.

Kolosiečiams 2,8: „Žiūrėkite, kad kas jūsų nepavergtų filosofija ir tuščia apgaule, kuri remiasi žmonių tradicijomis ir pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi.“

Šiandien daugelis laikosi įvairių tradicijų. Ir mes galėtume jų laikytis, bet iš to nebūtų jokios naudos. Kartais apie save galvojame, kad esame vertesni už kitus. Iš tikrųjų esame nusidėjėliai, kaip ir kaimynai, draugai ar pažįstami. Dievas mus išteisino. Priimkime Jo dovaną. Mes ateiname tam, kad garbintume Tą, kuris davė naują gyvenimą, naujas vertybes, naują tikslą.

Kolosiečiams 2,9-13: „Jame kūniškai gyvena visa Dievybės pilnatvė, ir jūs esate tobuli Jame, kuris yra kiekvienos kunigaikštystės ir valdžios galva. Jame jūs taip pat esate apipjaustyti ne rankomis atliktu apipjaustymu, bet kūno nuodėmių, kūniškumo nusirengimu – Kristaus apipjaustymu. Su Juo palaidoti krikšte, kuriame jūs buvote ir prikelti, tikėdami jėga Dievo, prikėlusio Jį iš numirusių. Ir jus, mirusius nusikaltimais ir jūsų kūno neapipjaustymu, Jis atgaivino kartu su Juo, atleisdamas visus nusikaltimus.“

Kada suprantame, kad Dievas atleido mums visas nuodėmes, visus nusikaltimus, kitaip pradedame žiūrėti į Dievą. Tada stengiamės gyventi teisiai ne tam, jog įtiktume Dievui, bet tam, kad Jį pašlovintume. Mes suvokiame, kaip Dievas atleido praeities nuodėmes, kaip atleidžia dabarties nuodėmes, bet kaip Jis atleidžia ateities nuodėmes – sunku suvokti, bet Dievas tai padarė. Mes turime gyventi nebenusidėdami, nes nuodėmė kiekvienam tikinčiajam turi didžiulę įtaką. Jos negali mūsų paskandinti taip, jog nueitume į pražūtį, bet nuodėmės gali atimti tą gyvenimą, kokį galime turėti. Todėl šiandien Dievas kviečia žmones atgailauti. Ir ne tik dėl to, jog jie nueitų į dangų, bet Jis nori jau šiandien duoti kitokį gyvenimą čia, žemėje.

Labai smagu suvokti, kad esi nekaltas. Tikriausiai visi esame patyrę jausmą, kai padarome kažką blogo ir laukia susitikimas su žmogumi, prieš kurį teks atsiskaityti. Labai nemalonus jausmas. Bet turime pažadą, kad Dievas atleido visus mūsų nusikaltimus ir nuodėmes, todėl mes ramiai galime laukti Viešpaties Jėzaus Kristaus sugrįžimo ar mūsų mirties valandos.

Galatams 2,19-20: „Aš per įstatymą numiriau įstatymui, kad gyvenčiau Dievui. Esu nukryžiuotas su Kristumi. Ir daugiau ne aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus. Ir dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane.“ Mes turime įsidėti šias eilutes į savo širdį, kad aš turiu gyventi dėl Dievo garbės. Tai, jog šiandien aš nepasirenku nuodėmės, yra ne mano, bet Jo nuopelnas. Turime savęs paklausti: „Ar šios eilutės atspindi mūsų širdies troškimą?“ - šiandien, kada mes prisimename prisikėlusį Kristų. Jeigu tai atspindi jūsų širdies troškimą, prašykite Dievo, jog tai taptų realybe asmeniniame gyvenime. Šiuos žodžius Paulius rašo ne todėl, kad pasirodytų už kitus geresnis. Paulius buvo labai išsilavinęs žmogus, labai daug pasiekęs. Gal ateityje jis būtų tapęs sinedriono nariu. Bet visa tai laiko niekuo, palyginus su tuo, ką jam davė Kristus. Todėl šiandien mes galime džiaugtis, dėkoti Dievui, nes Jis yra gyvas. Ar nors viena religija pasaulyje gali pasakyti, kad jų tikėjimo vadas yra gyvas? Ne. Kada vartai enciklopediją, randi, kad nurodytos dvi datos: gimimo ir mirties. Nė vieno nėra gyvo.

Jėzus tikrai gyvas ir Jis vertas gyriaus. Mes visi nusidedame. Ar nors vienas per visą dieną elgiatės ir mąstote tik gerai? Ne. Mes turime viltį. Mums nereikia nusidėjus pulti ką nors daryti, kad tik Dievas atleistų, nereikia laukti Kristaus sugrįžimo su baime. Laukiame Jo su viltimi ir džiaugsmu. Noriu jus padrąsinti ir palinkėti: išmokime džiaugtis. Šiandien yra džiaugsmo diena.

Šiandien daug žmonių mini Jėzaus Kristaus prisikėlimą, bet Jis taip ir neprisikels jų širdyse. Linkiu, kad Kristus prisikeltų jūsų širdyse.

Pranas Bielevičius Marijampolės baptistų bažnyčios pastorius

2011-04-24, Marijampolė