Kartais mes pasikviečiame į svečius jūsų bažnyčios pastorius. Šiandien jie pritaikė šį metodą ir pakvietė mane. Atvežiau linkėjimus nuo „Gerosios Naujienos“ bažnyčios narių. Atvykę pas mus, jūsų bažnyčios pastoriai papasakojo apie bažnyčios gyvenimą.

Su manimi šiandien atvyko mama Nijolė. Ji yra mūsų bendruomenės narė. Mūsų dukrai suėjo devyniolika metų. Baigė mokyklą ir pakėlė sparnus. Išvyko mokytis į Angliją. Įstojo į kolegiją. Pasirinko aktorės specialybę. Nori save išbandyti šioje srityje. Dievas viską taip sutvarkė, kad ji sugebėjo išlaikyti tarptautinį anglų kalbos egzaminą. Iš devynių balų žemiausias balas, kurį galima gauti – šeši. Jeigu būtų gavusi mažiau, jos būtų nepriėmę studijuoti anglų kalba. Ji gavo šešis. Papildomai ruošėsi, lankė kursus. Stropiai mokosi. Meldžiamės, nes nežinome, kur vaikas pasuks. Stengiamės nuo mažų dienų įstatyti į teisingą kelią. Tikimės, kad gyvendama Anglijoje, ji iš to kelio neišsuks. Gyvena mažame miestelyje. Tai yra kurortinis miestelis, kuris labai panašus į mūsų Palangą. Ten yra Menų universitetas. Ten yra sena baptistų bažnyčia, įkurta septynioliktame amžiuje. Daug jaunų šeimų, daug vaikų, daug pagyvenusių vyrų. Toje bažnyčioje yra keturios šlovinimo grupės. Vieną grupę sudaro pagyvenę žmonės.

Meldžiamės už ją, Skype susiskambiname. Mūsų bendruomenė Kaune laikosi gerai. Būna ir gerų dalykų, ir liūdnų dalykų, kaip ir kiekvienoje šeimoje.

Birželio mėnesį su kitom dviem baptistų bažnyčiom surengėme evangelizacinį renginį. Tai yra pirmas kartas, kai trys Kauno baptistų bažnyčios susivienijo bendram darbui. Iki tol kiekviena tvarkėsi savo kieme. Per savaitę išdalinome virš šimto tūkstančių pakvietimų. Dalinome „Evangeliją pagal Joną“ ir „Laišką romiečiams“. Žinote tą knygelę. Jos gale yra aiškinama Evangelijos žinia. Per du renginio vakarus atėjo virš šešių šimtų kauniečių. Buvo giedamos giesmės, buvo skelbiama Evangelija. Po renginio Viešojoje bibliotekoje pradėjome Biblijos studijas, kurios šiuo metu dar vyksta. Ateina dvidešimt – dvidešimt penki žmonės.

Kai kurie yra klajokliai, kurie neranda vietos savo bendruomenėje. Gal kai kurie prisijungs prie mūsų ar kitų baptistų bažnyčių.

Turime įvairių planų. Pas mus yra muzikalių žmonių. Ruošiame Kalėdų šventėms skirtą programą. Tikimės nuvažiuoti į kelis miestus ir pradžiuginti žmones giesmėmis.

Pas mus vyksta Biblijos koledžo paskaitos. Pastorius iš Vilniaus Biblijos bažnyčios Audrius Sinkevičius yra šio koledžo direktorius ir pagrindinis dėstytojas. Jis mokys apie Misijas ir Bažnyčią, o aš, prisijungiau praeitais metais, mokysiu apie Šventąją Dvasią. Turime daug paauglių. Nuo kito sekmadienio pradėsime vaikų Biblijos mokyklos tarnavimą. Turime paauglių klubą. Trečiadieniais pas mus vykdavo maldvakaris. Jo eiga buvo tokia: pasimeldžiame, pagiedame, išklausome pamokslo. O nuo praeito trečiadienio pakeitėme tvarką. Susirenkame, pasimeldžiame, pagiedame, o po to išsiskiriame į dvi grupes: vyrų ir moterų. Moterys būna vienoje patalpoje, o vyrai – kitoje. Moterys studijuoja Raštą ir vyrai studijuoja. Vyrai nusprendė, kad jiems reikia kažko konkretaus, socialiai orientuoto. Aš pasiūliau studijuoti „Patarlių knygą“ Ten viskas labai praktiška: apie santykius šeimoje, apie santykius darbe, apie santykius su valstybe.

Moterys studijuos apie moteris, kurių gyvenimai aprašyti Biblijoje, ko iš jų galima pasimokyti. Džiugu, kad daugiau žmonių galės įsitraukti į mokymosi procesą. Tikimės, kad Dievas pakels daugiau mokytojų tiek iš vyrų tarpo, tiek iš moterų tarpo.

Šią vasarą pakrikštijome septynis jaunuolius. Jie visi užauginti krikščioniškose šeimose. Matau pas jus gražų būrį paauglių ir mažų vaikų. Jie yra bažnyčios ateitis. Ne viskas vyksta taip greitai, kaip mes norėtume, bet, kaip rašoma „Patarlių knygoje“: „Jeigu vaikui parodysi teisingą kelią, tai jis ir pasenęs iš jo neiškryps.“

Daug girdime apie vasaros stovyklas, kurias jūs rengiate. Šaunuoliai. Visos tos investicijos atsipirks.

Vakar buvo seminaras, kuriame dalyvavo ir sesuo Rūta. Seminare išgirdome mintį, kad patys geriausi tarnautojai bažnyčioj yra tie, kurie dar vaikystėje susipažino su Evangelija ir, kurie užaugo bažnyčioje tarnaudami. Ši mintis yra Čarlzo Sperdženo. Tai yra tikra tiesa. Mes matome jaunuolius, kurie įtikėjo ar stovyklose, ar per Biblijos pamokėles, ar tėveliai juos privedė prie Kristaus. Jie tarnauja bažnyčioje. Mes jau turime naują kartą tikinčiųjų, kuriems suteikiame vis didesnes galimybes pasireikšti. Visi džiaugiamės jų tarnavimu.

2010-09-12, Marijampolė