2011-07-11

Marijampolės baptistų bažnyčia jau 10 metų iš eilės rengia krikščioniškas išvykas vaikams su palapinėmis. Jų metu vaikai sužino apie Dievą, Bibliją, žaidžia, maudosi, mokosi įvairių dalykų būreliuose. Šiais metais tokia stovykla vyko liepos 11-14 dienomis prie Asijavičiaus ežero. Jos tema – „Gerasis Gydytojas“. Į stovyklą atvyko 33 vaikai, bei kiekvieną dieną dar keli vaikai ateidavo iš vietinio Pavyžupių kaimo. Užsiregistravę „Gerojo Gydytojo“ registratūroje, kiekvienas diagnozavo sau savo širdies „ligą“, nuo kurios norėtų būti išgydomi.

Įsikūrėme nuostabioje pievoje, slėnyje, apsupti kalnų ir miško, o čia pat tekėjo skaidrus it krištolas ledo šaltumo šaltinis. Rytą pradėdavome malda ir „auksine eilute“ iš Biblijos Luko 5, 31-32: „Jėzus jiems atsakė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams. Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai“. Tada sekė linksmoji mankšta ir šaltas šaltinio vandenėlis. Valgėme labai skanų maistą, pagamintą ant laužo (labai ačiū Genutei ir Nijolei, kurios labai stengėsi ir rūpinosi, kad būtume sotūs). Po pusryčių vykdavo įdomios paskaitos, kurias pravedė iš Miškų urėdijos ir Sveikatos centro atvykę ten dirbantys žmonės. Miškininkai papasakojo, kaip jie planuoja, sodina, prižiūri miškus, pademonstravo tam skirtus prietaisus ir net patiems vaikams leido pamatuoti medžio aukštį ir plotį. Paskaitoje apie sveiką gyvenimo būdą stovyklautojai su entuziazmu atsakinėjo į anketos klausimus, kuriuos po to visi kartu aptarė.

Po pietų vykdavo Biblijos pamokėlė. Pirmoje, kurią vedė Pranas, vaikai sužinojo, kaip Jėzus gali išgydyti pyktį - sunkią širdies „ligą“, kuri yra nuodėmė. Antroje vadovas Irmantas leido vaikams pamąstyti ir teisingai nuspręsti, ar geriau džiaugtis kuo turi, ar į savo širdį įsileisti apkalbas ir pavydą dėl to, ką kiti turi geriau. Trečioje pamokėlėje sesuo Rūta padėjo išsiaiškinti ir suprasti kas yra pagarba. Tai puikiai iliustravo Monikos ir Paulinos suvaidintas dviejų merginų pokalbis. Paskutinę dieną visi trys mokytojai priminė svarbiausius dalykus iš dėstytų pamokėlių ir kad norint pasveikti, reikia to prašyti ir naudoti „vaistus“- tai skaityti Bibliją.

O kaip stovykla be maudymosi! Už nepilno kilometro, kurį stovyklautojams reikėdavo įveikti pėsčiomis, kartais net kelis kartus per dieną, tyvuliuoja Asijavičiaus ežeras. Čia buvo smagu atsigaivinti kaitrią dieną ar po žaidimų. Mėgstamiausias stovyklos žaidimas – „Vėliavėlės“, į kurį įsijungė visi stovyklautojai. Taip pat daug azarto sukėlė žaidimas „karalius“ ir vandens balionų tinklinis. Dar vyko olimpiada su mėtymo į tolį, taiklumo, šuoliukų, turistinių kliūčių ruožo rungtimis. O kur dar aitvarų kėlimas į padanges ir kitokie žaidimai...

Po žaidimų vaikai galėjo dalyvauti dailės ir dirbinių iš molio būreliuose, parodyti savo sugebėjimus „Talentų šou“, o atmintį pamankštinti klausimų- atsakymų viktorinoj „Kietas riešutėlis“, kur už teisingą atsakymą į klausimus iš Biblijos gaudavo kietą riešutėlį. Vakarinių pokalbių „Dar nemiegok“ metu vaikai galėjo išsakyti savo mintis, paklausti jiems rūpimus klausimus, daugiau sužinoti apie Dievą ar išgelbėjimo kelią.

Dar vyko naktinis „Lobio“ ieškojimas pagal užuominas aplink Asijavičiaus ežero apylinkes, kurio metu kai kam teko pasitikėti Dievu ir prašyti Jo pagalbos nugalint miško ir tamsos baimę.

Stovykla buvo naudinga ir vaikams, ir vadovams, nes jie galėjo mokytis dirbti kaip vieninga komanda. Ačiū Dievui už Jo vadovavimą, apsaugą, gerą orą, palaimą bei išgelbėtus vaikus.