Ilgą laiką skaičiau „Patarlių knygą“ ir tik neseniai atkreipiau dėmesį, kad nuo 1 iki 9 skyriaus joje kalbama tik apie išmintį. Jeigu savo gyvenime norime būti sėkmingi, mes turime būti išmintingi.

Aš noriu, kad jūs namuose ateinančią savaitę atidžiai perskaitytumėte pirmus 9 „Patarlių knygos“ skyrius.

Labai svarbu patikėti, kad Dievas yra tas, kuris nori mums kažką duoti ir mūsų pareiga priimti. Jeigu nepriimame, tampame kvailiais. „Patarlių knygoje“ kalbama, kad žmogus, neklausantis Dievo išminties, yra kvailys.

Klausimas toks: „Kokius tikslus turiu savo gyvenime? Ko aš labiausiai siekiu?“

Mane labiausiai nustebino, kai skaičiau šiuos 9 skyrius tai, jog Dievas sako, kad išmintis yra brangesnė už auksą, už sidabrą, už brangius akmenis, o kai kuriose vietose sako, kad ji brangesnė net už gyvenimą. Menka žmogui nauda, jei jis nemato Dievo išminties, Dievo vertybių.

Patarlių 1,20-33: „Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje. Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius: „Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo? Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius. Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio, jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų, tai ir aš juoksiuosi, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė, kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas. Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras. Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės. Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą. Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais. Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas. Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto“.

Dievo išmintis sako: „Aš duodu, o tu turi priimti. Ir klausimas toks: „Ar mes savo krikščioniškame gyvenime esame iškėlę vieną iš tikslų – ieškoti Dievo išminties?“

Dėl ko žmonės skaito knygas? Kai kurie nori atsipalaiduoti nuo gyvenimo rūpesčių, kai kurie nori ką nors naujo sužinoti, tačiau Dievas nori, jog mes Jo žodį pamiltume ir ieškotume Dievo išminties. Kodėl? Kad atėjus metui, mes galėtume į ją atsiremti ir būti saugūs, ramūs, nebijoti jokio pikto. Dievo išmintis mums tai pažada. Bet kas atsitiks, jei nesieksime Dievo išminties? Brolis Algis apie tai daug kalba ir mes patys pradedame suprasti, kad žinoti – nieko nereiškia, bet svarbu tai pritaikyti savo gyvenime. Dievo išmintis nori pakeisti mūsų gyvenimą, nes, pakeisdamas mūsų vertybes, ji pakeičia gyvenimo būdą. Kai aš nepažinau Kristaus, kartais su draugais išgerdavau, nors man nepatiko, bet dariau tai dėl kompanijos. Bet ateina laikas, kada Dievas pabeldžia į mūsų širdį, ir Jis nori pamokyti mus tų dalykų, kurie išlaisvintų nuo to, kas pavergia. Tuomet ateina laikas pasirinkti. 33 eil. mums duotas pažadas: „Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto.“

Kas šiandien neieško saugumo? Visi nori būti saugūs. Vieni saugumo ieško darbe, kiti – karjeros siekiuose, kiti – piniguose, bet tikro saugumo mes nerasime tol, kol nerasime Dievo išminties.

Šiandien daugelis žmonių neturi jokio saugumo jausmo. Jo neturi netgi tikintieji. Šiandieną žmonės dažnai panikuoja. Dėl ko jie panikuoja? Dėl elementarių dalykų: kad neturės lėšų už komunalines paslaugas susimokėti, neturės ką valgyti, neturės kuo apsirengti, kiti bijo savo kaimynų, dar kažko bijo. Kai žmonės elgiasi neišmintingai, tai ir priveda prie to, kad mes ir gyvename nesaugiai.

Pavyzdys: gauname pajamas, bet netinkamai jas tvarkėme, nes neklausėme Dievo patarimų, kas atsitinka? Ateina laikas mokėti mokesčius, bet nebeturime pinigų, nes viską jau išleidome. Dievo žodis ir Dievo išmintis moko mus save apriboti.

Mes nejaukiai jaučiamės, kai tenka bendrauti su kaimynais, bet dažnai tai iššaukia mūsų netinkamas elgesys su jais, mūsų pasirinkimas.

Todėl Dievas nori, kad jo išmintis atneštų mums tikrą saugumą.

33 eil. Dievas pažada mums ramybę.

Mes galime turėti gerą darbą, daug pinigų, bet jeigu širdyje nebus ramybės, tuomet nieko gero ir nebus. Šiandien daug žmonių yra nelaimingi ne todėl, kad jie kažko neturi, bet kad jie neturi ramybės. Dievo žodis į žmogaus širdį atneša tikrą ramybę. Smagu, kai atsisėdame ant kėdės ir žinome, kad ji tvirtai stovi, nejuda.

Jeigu mes neturime ramybės, tai neturime gyvenimo džiaugsmo. Dievas mums pažada: „Jeigu sieksime Jo išminties – suteiks ramybę. Evangelijoje pagal Joną Jėzus sako: „Aš jums palieku ramybę.“

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes ją turime priimti. Dažnai galvojame, kad tai yra savaime suprantamas dalykas, bet ramybė ateina su Dievo išmintimi, su Dievo žodžiu. Kai aš skaitau Šventąjį Raštą, kyla klausimas: „Kodėl Jį skaitau? Ar dėl to, kad man reikia, ar dėl to, kad noriu rasti Dievo išmintį, kuri į mano gyvenimą atneštų saugumą ir ramybę?“

33 eil. dar rašoma: „nebijosi pikto“.

Jei savo keliuose būsime išmintingi, nebijosime susidurti su sunkiais laikais, mes niekam nebūsime skolingi, būsime saugūs. Jeigu elgiamės neišmintingai, susipyksime su draugais, su kaimynais.

Skaičiau knygas apie trėmimą į Sibirą. Žmonės skųsdavo kaimynus dėl piktumų, nesutarimų. Žmonės elgėsi labai bjauriai, jie norėjo kitiems atkeršyti. Dauguma žmonių, kurie buvo teisingi, net ir tuo sunkiu laiku buvo ramūs ir saugūs.

Todėl mes turime savęs paklausti: „Ko mes savo gyvenime siekiame ir kokiu būdu siekiame“. Jeigu gyvenime siekiame Dievo išminties, tai atneš mums džiaugsmą, jei sieksime gerbūvio, tai gali atnešti dar gilesnį nugrimzdimą į nuodėmę. Patarlių 10,16 „Teisiojo triūsas veda į gyvenimą, nedorėlio pasisekimas – į nuodėmę.“

Ar to mes dabar nematome žmonių gyvenime? Turtingi žmonės lošdavo, gerdavo, o dabar Rusijoje atsirado nauji narkotikai, kurie greitai žmogų padaro nuo jų priklausomą, bet ne tik tai. Jie per labai trumpą laiką žmogų sunaikina. Asmenys, pradedantys juos vartoti, net nesupranta, kad pasirašo sau mirties nuosprendį. Ir jie plinta tarp pačių turtingiausių žmonių. Kodėl? 16 eilutėje taip ir parašyta, kad nedorėlio pasisekimas veda į nuodėmę, nes jis turi daugiau galimybių tą daryti, nes jis neieško Dievo išminties. Ir, jeigu mes savo gyvenime neieškosime Dievo išminties, ieškosime malonumų, tai pasisekimas gali pavirsti į prakeikimą. Todėl ne visą laiką turime verkti, kad nesame turtingi. Kartais tie turtai gali mums kenkti.

Pirmiausia turime ieškoti Dievo išminties, pradžioje – Dievo baimė, o po to turtai. Dievas nenori, kad mes būtume vargšai, Jis to ir nesako. Bet labai svarbu, kokios yra mūsų vertybės. Patarlių 10,29: „Viešpaties kelias – stiprybė doriesiems ir pražūtis piktadariams.“

Jeigu mes ieškosime Dievo išminties, tai atrasime stiprybę pakelti gyvenimo sunkumus, kitaip viską vertinti, džiaugtis Dievu. Mes mąstysime apie gyvenimą kitaip, nei esame įpratę. Bet tai yra mūsų pasirinkimas. Niekas už mus to negali nuspręsti. Patarlių 11,4: „Turtai nepadeda rūstybės dieną, teisumas išgelbsti nuo mirties.“

Kai šiandieną žmonės kalba apie sėkmę, jie viską matuoja savo turtu.

Kada siekiame artybės su Dievu, tai Jis nori teisumo, kuris yra ne tik mūsų širdyje, bet ir mūsų išorėje, mūsų gyvenime. Nekalbama apie tai, kad aš esu krikščionis, vadinasi, esu geras. Sakoma, kad gerumas ateina su laiku. Jį galima pasiekti tik tada, kada kiekvienas iš mūsų siekiame Dievo išminties.

Patarlių 1,22 eilutėje žmonės suskirstyti į tris kategorijas: neišmanėliai, niekintojai ir kvailiai. Kai skaitome šias Rašto vietas, galime galvoti, kad tai skirta kažkam kitam, bet iš tiesų šie žodžiai parašyti mums. Kol neieškome Dievo išminties, tokie ir esame. Mums skaudu tai pripažinti. Mes neišmanome savo gyvenimo ir tų vertybių, kurias Dievas nori įdiegti mūsų gyvenime. Niekiname Dievo žodį, kol nesuprantame Jo vertės.

Vaikams galime duoti pinigus arba vertybinių popierių lakštus, o jie gali juos sukarpyti ir išmesti, nes nesupranta jų vertės.

Kartais, kai žiūrime į Dievo žodį, mes darome tą patį. Sakome: „Man to nereikia. Šios eilutės skirtos kažkam kitam. Aš viską gerai suprantu.“

Dar esame vadinami kvailiais. Mes esame kvaili tol, kol vaikštome tamsoje, bet Dievas davė savo šviesą, savo žodį, kad tokiais nebūtume. Dievas nenori, kad mes būtume kvailiais. Jei Dievo klausysime, gyvensime saugiai, ramiai ir nebijosime pikto.

Mes turime savęs paklausti: „Ar visą likusį gyvenimą aš noriu būti neišmanėliu, niekintoju ir kvailiu?“ Atsakykime sau ir Dievui.

Siekti išminties nėra taip paprasta, kaip ir ieškoti lobių. Filmuose viskas atrodo labai paprasta. Susiburia komanda, nuplaukia ir suranda lobį. Iškelia iš jūros dugno ir pasiima. Realiame gyvenime viskas būna daug sudėtingiau ir sunkiau. Reikia įdėti labai daug darbo, pastangų, o suradus lobį, dar nežinai, ar galėsi jį pasiimti.

Bet Dievas nepalieka mūsų nežinioje. Dievo žodyje parašyta: „Ieškok ir rasi. Belsk ir tau bus atidaryta. Prašyk ir gausi.“ Tam reikia įdėti pastangų.

Noriu jus padrąsinti, kai skaitote Raštą, tai skaitykite ne todėl, kad reikia, bet kaip tas lobių ieškotojas, kuris ieško turto, kurio neįmanoma nusipirkti už jokius pinigus.

Kitame „Patarlių knygos“ skyriuje kalbama, kad neišmanėlis ateitų ir jam už dyką bus duota išmintis. Bet dažnai žmonės būna tokie kvaili, kad net neįdeda jokių pastangų, kad pasiimtų tai, ką Dievas nori duoti.

Todėl mūsų, kaip krikščionių, atsakomybė – pasiimti tai, ką Dievas duoda, betyrinėjant Dievo žodį, kad tos vertybės, kurios yra Biblijoje padarytų mus išmintingais, kad mes įgytume tuos pažadus, kuriuos Dievas yra davęs, bet tai yra kiekvieno apsisprendimas.

Ar jūs ieškosite Dievo išminties? Į šį klausimą turite kiekvienas asmeniškai atsakyti, nes bus dienų, kai teks rinktis. Šalia jūsų patarėjų, žinančių tiesas iš Dievo žodžio, tuo metu nebus. Jūs galite pasielgti tinkamai ir ateityje reikalai susiklostys gerai, bet galite priimti neteisingą sprendimą ir ateityje patirsite daug vargo. Mes turime Dievo žodį, kuris mums nuolat primena įvairias tiesas.

Kartais mes galvojame, kad Dievo Dvasia veikia kažkaip ypatingai, bet kuo toliau, tuo labiau pradedu suvokti, kad, kuo labiau mes gilinamės į Dievo žodį, tuo daugiau suteikiame galimybę Dievo dvasiai mums priminti tai, kas yra parašyta Dievo žodyje.

Jono 16,13-15: „Bet kai ateis Ji, Tiesos Dvasia, jus Ji įves į visą tiesą. Ji nekalbės iš savęs, bet kalbės, ką išgirs, ir praneš, kas dar turi įvykti.“

Čia kalbama apie tai, kad Dievo Dvasia neišranda kažko naujo, bet paima tiesas iš Dievo žodžio ir jas atskleidžia mums. Klausimas: „Ar mes leisime Dievo Dvasiai atskleisti kiekvienam iš mūsų tas tiesas?

Viena iš tų tiesų, į kurią šiandien žiūrėjome – ieškoti Dievo išminties. Tam, kad savo gyvenime patirtume Dievo pažadą, kuris užrašytas „Patarlių knygoje“ 1,33.

Marijampolės baptistų bažnyčios pastorius Pranas Bielevičius

2011-12-04, Marijampolė