Irmantas Beržinis: Žmonės stengiasi Dievui patikti ir švenčia įvairias šventes. Šiandien taip pat švenčiama religinė šventė - Žolinė. Ką Žolinė reiškia? Marijos ėmimo dangun diena. Kalbama, kad ji buvo paimta į dangų su kūnu.

Iki Adomo ir Ievos nuodėmės normali žmogaus būsena buvo tokia: kūnas negenda, siela nenusidėjusi Dievui ir dvasia sujungta su Dievo Dvasia.Bet po nuopuolio būsena tokia: siela nusidėjusi ir kalta prieš Dievą, dvasia atskirta nuo Dievo, kūnas gendantis ir suges. Kūnas eina į žemę, siela į pragarą dėl nuodėmės, o dvasia yra atskirta nuo Dievo. Dievas sudarė galimybę žmogaus sielai sugrįžti pas Dievą, kūnas ir toliau yra, bet dėl kūno Jis yra davęs pažadą.

    daugiau nuotraukų>>

2012-07-10    Žiūrėti nuotraukas galerijoje  "Vasaros išvykos">>

Marijampolės krikščionių baptistų tradicinė turistinė stovykla šią savaitę buvo įsikūrusi Kalvarijos sav., Juodeliuose. Čia, vietinių vadinamame Gelgotos slėnyje, vaikai poilsiavo jau aštuntą vasarą. Kiekvieną kart juos svetingai priima slėnio šeimininkas Stasys.

Šiemet susirinko aštuoniolika dešimties – penkiolikos metų vaikų. Buvo ir penkiamečių, kurie į stovyklą atvažiavo su mamomis.

Jau pačią pirmą dieną netrūko darbo - reikėjo įsikurti namus-palapines, pažaisti balionų tinklinį, vėliavėlių žaidimą, ir būtinai nubėgti prie ežero. Asijavičiaus ežeras nuo slėnio - beveik už kilometro, bet prie jo vaikai, lydimi vadovių Rūtos Čepaitienės ir Zitos Kisielienės, bėgo po kelis kartus per dieną.

D. Linaburgis: Šiandien sveikiname savo tėvus. Tėtis turi daug atsakomybių. Vaikai dažniausiai kopijuoja tėčio elgesį. Prisimenu savo vaikystę. Matydavau, kur tėtis deda įrankius, ir po kurio laiko ir pats juos ten dėdavau. Tai vyko kažkaip savaime, nepastebimai. Iš savo tėčių galime perimti gerus arba blogus įpročius. Be savo biologinio tėvo dar turime ir dangiškąjį Tėvą. Jono 14,8-10: „Pilypas Jam sako: „Viešpatie, parodyk mums Tėvą, ir bus mums gana“. Jėzus jam taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu Pilypai, vis dar manęs nepažįsti? Kas matė mane, matė Tėvą! Tad kaip gali sakyti: ‚Parodyk mums Tėvą‘? Nejaugi tu netiki, kad Aš esu Tėve ir Tėvas manyje? Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu; Tėvas, esantis manyje – Jis daro darbus.“

Vladimiras Bilkovas: Psalmių 25,1-5: „Viešpatie, į Tave keliu savo sielą. Mano Dieve, pasitikiu Tavimi. Tenebūsiu sugėdintas, tenedžiūgaus dėl manęs mano priešas. Te nė vienas, kuris laukia Tavęs, nebūna sugėdintas, tebūna sugėdinti tie, kurie nusikalsta be priežasties. Viešpatie, parodyk man savąjį kelią, pamokyk mane savo takų. Vesk mane savo tiesa ir mokyk, nes Tu esi mano išgelbėjimo Dievas, laukiu Tavęs visą dieną.“

Daug kalbama apie tarpusavio santykius su Dievu. Daugelis galvoja, kad jie turi tarpusavio santykius su Dievu. Perskaitėme Dovydo žodžius. Jis tikrai turėjo asmeninius santykius su Dievu. Tai buvo žmogus pagal Dievo širdį. Jis stipriai skyrėsi nuo kitų izraelitų. Izraelio tauta galvojo apie save, kaip apie tikinčius,